Jonas Dolskis
| Jonas Dolskis | |
|---|---|
| |
| Herbas „Kosciesza“ | |
| Gimė | 1637 m. |
| Mirė | 1695 m. (~58 metai) |
| Tėvas | Mikalojus Dolskis |
| Motina | Elena Jelska |
| Sutuoktinis (-ė) | 1) Elžbieta Ostrorug, 2) Ana Višniovecka |
| Vaikai | Ana, Teodoras, Ignotas, Tomas, Jonas, Mariana, Juozapas, Katerina, Mariana, Stanislovas, Jonas |
Jonas Karolis Dolskis (lenk. Jan Karol Dolski , 1637–1695 m. balandžio 29 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Slanimo pastalininkis (nuo 1656 metų), Pinsko pakamaris (1662–1666) ir Pinsko maršalka (1666–1676), Lietuvos didysis raikytojas (1670–1676), Lietuvos pataurininkis (1676–1685), Lietuvos dvaro maršalka (1685–1691) ir Lietuvos didysis maršalka (1691–1695), karaliaus pulkininkas, Pinsko ir Valkavisko seniūnas, Olykos ekonomijos administratorius.
Kilo iš kunigaikščių Dolskių giminės. Pinsko vėliavininko Nikolajaus Dolskio (apie 1610–1647), ir Elenos Jelskos sūnus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ATR su Švedija, Rusija ir Osmanų imperija karų dalyvis. 1656 m. dalyvavo mūšyje dėl Varšuvos ir kitose 1654-1667 m. karo veiksmuose.1666 m. ATR valdovui Jonui Kazimierui Vazai teikė karinę pagalbą prieš Jurgio Sebastijono Liubomirskio vadovaujamą rokošą. 1667 ir 1668 m. buvo renkamas pasiuntiniu į ATR seimus.1669 m. Jonas Karolis Dolskis pasirašė Mykolo Koributo Višnioveckio elekciją (išrinkimą į sostą). 1670 m. gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę. 1673 m. lapkritį dalyvavo Jono Sobieskio vadovaujamajame Chotyno mūšyje prieš turkus. Kitais metais pasirašė Jono Sobieskio elekciją. 1676 m. buvo išrinktas pasiuntiniu į ATR seimą ir buvo paskirtas Lietuvos pataurininkiu. 1685 m. paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, o 1691 m. tapo Lietuvos didžiuoju maršalka.
1690 m. iš ATR valdovo gavo žemių prie Pinsko, kurio priemestyje pastatė Karolino pilį. Įkūrė vienuolynus ir pijorų kolegijas Dubrovice 1684 metais ir Liubešove (Naujame Dolske) 1686 metais.
Gyvenimo pabaigoje gavo grafo titulą.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jonas Karolis Dolskis buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona Elžbieta Ostrorugė (m. 1684). Vaikai: Ana, Teodora, Ignotas, Tomas, Jonas, Mariana, Juozapas ir Katerina (1680–1725), Lietuvos didžiojo etmono ir Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Servacijaus Višnioveckio (1680–1744) žmona nuo 1695 metų.
Antroji žmona Ana Chodorkovska (m. 1711), Lietuvos pakamario Kristupo Chodorkovskio ir Anos Jablonovskos duktė, Konstantino Kristupo Višnioveckio našlė. Vaikai: Mariana, Stanislavas ir Janas.
Septyni Jono Karolio Dolskio sūnūs ir trys dukterys mirė dar kūdikystėje. Pilnametystės sulaukė tik viena duktė iš pirmos santuokos - Katerina, kuri ištekėjo už kunigaikščio Mykolo Servacijaus Višnioveckio.
Jonas Karolis Dolskis buvo paskutinis kunigaikščių Dolskių giminės vyriškos linijos atstovas. Po jo mirties visas Doslkių valdas paveldėjo Katerinos Dolskos vyras Mykolas Servacijus Višnioveckis.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Пазднякоў В. Дольскія // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – С. 593. – 684 с. – ISBN 985-11-0314-4.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Князья Дольские // Сайт «Генеалогия русской знати».
- Dolski Jan Karol h. Kościesza Archyvuota kopija 2015-06-10 iš Wayback Machine projekto.
- Jan Karol Dolski na Dolsku, Dąbrowicy i Komarnie h. wł.
- Jan Karol Dolski b. 1637 d. 1695
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozapas Boguslavas Sluška |
 1685–1691 |
Po to: Aleksandras Povilas Sapiega |
| Prieš tai: Stanislovas Kazimieras Radvila |
1691-1695 |
Po to: vieta buvo laisva |
| |||||||