Johanna Narten
| Johanna Narten | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1930 m. spalio 5 d. Hanoveris,  Vokietija
|
| Mirė | 2019 m. liepos 15 d. (88 metai) Utenroitas, Vokietija
|
| Veikla | kalbininkė |
| Organizacijos | Erlangeno-Niurnbergo universitetas |
| Alma mater | Zarlando universitetas |
Johana Narten (vok. Johanna Narten, 1930 m. spalio 5 d. Hanoveris, Vokietija – 2019 m. liepos 15 d. Utenroitas, Vokietija) – vokiečių indoeuropeistė ir indoiranistė, atradusi rekonstruotą morfologinę indoeuropiečių prokalbės kategoriją, dabar žinomą kaip Narten esamasis laikas.[1] Ji buvo indoeuropiečių ir indoiranėnų kalbotyros profesorė Erlangeno-Niurnbergo universitete. Bavarijos mokslų akademijos narė.
Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
J. Narten gimė 1930 m. spalio 5 d. Hanoveryje Hertos ir Karlo Nartenų šeimoje, tėvai susipažino studijuodami chemiją Berlyne. Per Antrąjį pasaulinį karą J. Narten ir jos motina buvo evakuotos gyventi su šeima Eizenberge; jos tėvas buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. Eizenberge J. Narten pradėjo mokytis lotynų kalbos su savo seneliu. Po karo šeima grįžo į Hanoverį, kur J. Narten įstojo į Vilhelmo Rabės mokyklą, ją baigė 1950 m.[1]
Akademinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
J. Narten pradžioje mokėsi graikų ir hebrajų kalbų, nes norėjo universitete studijuoti teologiją, bet galiausiai ėmė mokytis klasikinės filologijos. 1951 m. įstojo į Zarlando universitetą, pradžioje studijavo pas Ernstą Ciną, o vėliau perėjo į indoeuropiečių kalbotyros, ypač indoiranėnų kalbų (labiausiai Vedų sanskrito ir Avestos kalbos) studijas pas Karlą Hofmaną, kuris 1952 m. šiame universitete tapo Indoeuropeistikos katedros vedėju.[1] 1955 m. J. Narten su K. Hofmanu persikėlė į Erlangeno universitetą, kuriame jis vadovavo J. Narten daktaro disertacijai „Entstehung und Ausbreitung der sigmatischen Aoriste in der vedischen Literatur“ („Sigmatinių aoristų raida ir plėtotė Vedų literatūroje“), disertacija buvo apginta 1961 m. ir išleista 1964 m.[1][2] Narten habilitacijos darbas, baigtas 1971 m., – filologinis ir kalbinis zoroastrizmo sakralinio teksto „Yasna Haptaŋhāiti“ tyrimas.[1] 1973 m. J. Narten buvo paskirta dėstyti į Erlangeno universitetą, vėliau, 1978 m., asmeninėje Indoeuropeistikos ir indoiraniskos katedroje pradėjo eiti profesoriaus pareigas ir dirbo, kol 1993 m. išėjo į pensiją.[3][1]
1995 m. ji tapo pirmąja moterimi, kuri, kaip visateisis narys, buvo priimta į Bavarijos mokslų akademijos Filosofijos ir istorijos klasę, kartu su Regine Kaman, kuri buvo pirmoji moteris, priimta į Matematikos ir gamtos mokslų klasę.[1][4][5]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji J. Narten knyga, grįsta jos daktaro disertacija, buvo išleista 1964 m., A. Hincė ją apibūdino kaip šedevrą, kuris „iki šių dienų išlieka svarbiu Vedų ir indoiranėnų tyrimų įrankiu“.[1] 1968–ųjų J. Narten straipsnį „Dėl „proterodinaminio“ šakninio esamojo laiko“ („Zum 'proterodynamischen' Wurzelpräsens“),[6] kuriame ji atskleidė egzistavus esamajame laike turinčių pailgintąjį laipsnį veiksmažodžių klasę, A. Hincė įvardino kaip „konstruktyvų“, dėl kurio „jos vardas tapo tam tikru skiriamuoju ženklu, toli peržengiančiu indoiranistikos tyrimų ribas“:[1] ši veiksmažodžio forma dabar žinoma kaip Narten esamasis laikas.[7] Jos vėlesniems darbams priklauso monografijos apie zoroastrizmo religiją ir religinius tekstus, būtent, apie tekstą „Yasna Haptaŋhāiti“, kuris buvo jos habilitacijos darbo objektas,[8][9] ir (drauge su Karlu Hofmanu) apie Avestos raštą,[10] be to, J. Narten yra parašiusi daugybę indoeuropeistikos srities straipsnių.[1]
2000 m. minint J. Narten 70–metį buvo išleistas proginis straipsnių rinkinys, pavadintas „Anusantatyai: Festschrift für Johanna Narten zum 70. Geburtstag“ („Anusantatyai: proginis leidinys Johanos Narten 70–ajam gimtadieniui pažymėti“).[11]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 Hintze, Almut (2020-03-01). „In memoriam Johanna Narten (1930–2019)“. Journal of South Asian Languages and Linguistics (anglų). 7 (1): 171–178. doi:10.1515/jsall-2020-2021. ISSN 2196-078X. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
- ↑ Narten, Johanna (1964). Die sigmatischen Aoriste im Veda. Wiesbaden: Harrassowitz.
- ↑ „Prof. Dr. Johanna Narten“. Bayerische Akademie der Wissenschaften. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
- ↑ „Timeline“. Bayerische Akademie der Wissenschaften. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
- ↑ Willoweit, Dietmar (2009). „Aus der gelehrten-gemeinschaft“ (PDF). Akademie Aktuell: Zeitschrift der bayerischen Akademie des Wissenschaften: 19. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
- ↑ Narten, Johanna (1968). „Zum "proterodynamischen" Wurzelpräsens“. Pratidānam: Indian, Iranian and Indo-Iranian Studies Presented to F. B. J. Kuiper on His Sixtieth Birthday. (vokiečių k.), the Hague: Mouton: 9–19.
- ↑ Rose, Sarah (2013-09-24). „'Narten' Presents“. Encyclopedia of Ancient Greek Language and Linguistics (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
- ↑ Narten, Johanna (1982). Die Amǝṣ̌a Spǝṇtas im Avesta. Wiesbaden: Harrassowitz.
- ↑ Narten, Johanna (1986). Der Yasna Haptaŋhāiti. Wiesbaden: Reichert.
- ↑ Hoffmann, Karl; Narten, Johanna (1989). Der Sasanidische Archetypus: Untersuchungen zu Schreibung und Lautgestalt des Avestischen. Wiesbaden: Reichert.
- ↑ Anusantatyai : Festschrift für Johanna Narten zum 70. Geburtstag. Narten, Johanna., Hintze, Almut., Tichy, Eva, 1951-. Dettelbach: Röll. 2000. ISBN 3897541815. OCLC 46341428.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link)
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Narten aprašas Bavarijos mokslų akademijos svetainėje (vokiečių k.)
- Hintze, Almut. „In memoriam Johanna Narten (1930–2019)“ Journal of South Asian Languages and Linguistics, vol. 7, no. 1, 2020, pp. 171–178. (anglų k.)