Isaac Bashevis Singer

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Isakas Baševis Zingeris)
Isaac Bashevis Singer
Isaac Bashevis Singer
Gimė 1903 m. lapkričio 11 d., Leončinas, Lenkijos kongreso karalystė, Rusijos imperija
Mirė 1991 m. liepos 24 d. (87 metai), Sarfsaidas, Florida, JAV
Pseudonimas Bashevis,
Warszawski,
D. Segal
Pilietybė Lenkija,
Jungtinės Amerikos Valstijos
Profesija rašytojas, apsakymų autorius
Žanrai grožinė literatūra
Žymiausi darbai „Liublino magas“
„Maloni diena“
Žymūs apdovanojimai Nobelio literatūros premija (1978 m.)
Parašas

Izaokas Baševis Singeris (Isaac Bashevis Singer, jid. ‏יצחק באַשעװיס זינגער‏‎; 1903 m. lapkričio 11 d.[1] – 1991 m. liepos 24 d.) – Lenkijoje gimęs JAV žydų rašytojas, rašęs jidiš kalba, o vėliau savo kūrinius pats vertęs į anglų kalbą.[2][3][4][5] 1978 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.[6] Laikomas viena pagrindinių jidiš literatų judėjimo figūrų. Taip pat apdovanotas JAV Nacionalinės knygos bei nacionaliniu vaikų literatūros apdovanojimu už 1970 metais išleistą savo atsiminimų knygą apie tarpukario Lenkiją knygą „Maloni diena“[7]. Taip pat apdovanotas nacionaliniu grožinės literatūros knygos apdovanojimu už 1974 m. rinktinę „Plunksnų karūna ir kitos istorijos“.[8] Į lietuvių kalbą išleistas autoriaus romanas „Vergas“, apsakymų rinktinė „Kavinė Brodvėjuje“.[9]

Izaokas Baševis Singeris gimė 1903 m. žydų šeimoje Leončino kaime netoli Varšuvos.[10] Sulenkintai jo vardas skambėjo kaip Icek Hersz Zynger.[11] Tiksli gimimo data nėra žinoma, tačiau ja laikoma lapkričio 11 diena.[12] Tėvas buvo hasidų rabinas, motina Batšeba – Bilgorajaus rabino duktė. Vėliau Singeris savo motinos mergautinę pavardę naudojo savo literatūriniame pseudonime Izaak Baszewis, o vėliau pridėjo ir prie savo vardo.[13] Tiek vyresnioji sesuo Esther Kreitman, tiek vyresnysis brolis taip pat buvo rašytojai.[14] 1908 m. su tėvais persikėlė į vargingą žydų kvartalą Varšuvoje, kuriame ir užaugo. Gyvenimas šiame kvartale aprašytas kai kuriuose Singerio kūriniuose.

1935 m. Singeris paliko Lenkiją ir persikėlė į JAV. Manoma, kad tokį žingsnį lėmė auganti grėsmė iš Lenkijos kaimynės Vokietijos.[15] Tai jį ir žmoną su sūnumi Izraeliu Zamiru išskyrė net dvidešimčiai metų, kadangi šie persikėlė į Maskvą, o iš jos – į Palestiną. Singeris įsikūrė Niujorke, dirbo vietiniame jidiš laikraštyje.

1938 m. jis sutiko Almą Vaserman (mergautinė pavardė Haiman), Vokietijos žydų pabėgėlę iš Miuncheno ir po dvejų metų su ja susituokė. Antrojo pasaulinio karo metais šalia pseudonimo „Baševis“ rašė pasirašydamas Varšavskiu (lenk. Warszawski)[16] ir D. Segal. Su naująja žmona įsikūrė Manhetene. 1981 m. Izaokui suteiktas valstybinio Niujorko universiteto Olbanyje garbės daktaro vardas.

Pažiūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Izaokas Singeris gyveno apsuptas JAV žydų ir buvo kilęs iš ortodoksų šeimos, jo santykis su judaizmu nebuvo vienareikšmės. Religiją ir filosofiją savo gyvenime laikė „privačia mistika“. Singerio žodžiais tariant „Kadangi Dievas buvo visiškai nežinomas ir amžinai tylus, jam buvo galima suteikti bet kuriuos bruožus, kuriuos jam žmogus pasirinko uždėti“.[17][18] Singeris buvo auginamas kaip žydas ortodoksas ir buvo išmokęs visas žydų maldas, studijavęs hebrajų kalbą ir išmokęs Torą bei Talmudą. Savo trumpoje autobiografinėje novelėje „Mano tėvo teisme“ (angl. In My Father's Court) jis prisiminė, kad jo ir tėvų įsitikinimai išsiskyrė jam būnant virš dvidešimties, panašiai kaip ir vyresnėliui broliui. Jis ėmė leisti laiką su nereligingais bohemiškais menininkais Varšuvoje ir nors tikėjo Dievą, nustojo lankyti žydų pamaldas, įskaitant ypatingomis šventinėmis dienomis. Visą gyvenimą kėlė klausimą, kaip geras ir atjaučiantis Dievas galėjo leisti dideles kančias, kurias jis matė aplink save, kai Holokausto metu žuvo tiek daug jo vaikystės draugų. Vieno interviu su fotografu Ričardu Kaplanu metu Izaokas Singeris pripažino pykstantis ant Dievo dėl to, kas nutiko jo broliams: vyresnėlis brolis netikėtai mirė nuo trombozės 1944 m., o jaunėlis brolis mirė pietiniame Kazachstane, į kurį buvo ištremtas Stalino vykdytų trėmimų metu ir neišgyveno.

Singeris buvo vegetaras[19] paskutinius 35 savo gyvenimo metus ir su vegetarizmu susijusi tematika neretai atsispindėdavo jo kūriniuose. Savo trumpame apsakyme „Skerdikas“ jis aprašė skerdykloje paskirto žmogaus dvasinę kančią siekiant sutaikyti jo atjautą gyvūnams ir jo darbą juos žudyti. Singeris jautė, kad mėsos vartojimas prieštarauja visiems idealams ir visoms religijoms: „Kaip mes galime kalbėti apie tiesą ir teisingumą, jei mes praliejame nekalto tvarinio kraują?“. Paklaustas, ar vegetaru tapo dėl sveikatos, jis buvo atsakęs, kad tapo „dėl viščiukų sveikatos“.

Kūrinyje „Laiško rašytojas“ jis rašė: „Santykyje su [gyvūnais], visi žmonės yra naciai. Nes gyvūnams tai yra amžina Treblinka“. "[20] Ši citata tapo viena kertinių diskusijose, ar etiška vesti paraleles tarp Holokausto ir gyvūnų išnaudojimo.[21]

1986 m. Stiveno Roseno išleistos knygos „Maistas dvasiai: vegetarizmas ir pasaulio religijos“ įvade Singeris rašė: „Nužudydamas gyvūną dėl maisto žmogus paneigia savo paties teisingumo troškimą. Žmogus meldžia gailestingumo, tačiau nesugeba būti gailestingas kitiems. Tad kodėl žmogus turėtų tikėtis gailestingumo iš Dievo? Neteisinga tikėtis kažko, ko pats negali kitam suteikti. Tai nenuoseklu. Aš niekuomet negaliu priimti nenuoseklumo ir neteisybės. Net jei tai ateina iš Dievo. Net jei išgirsčiau Dievo balsą, sakantį „Aš prieš vegetarizmą!“, atsakyčiau „O aš už“. Štai koks įsitikinęs jaučiuosi šiuo klausimu.“

Singeris laikė save konservatoriumi ir rašė netikįs, kad „visą laiką pataikaudami masėms galime ką nors rimtesnio pasiekti“.[22] Atvirai kritikavo marksistinį sociopolitinį diskursą ir buvo rašęs, kad „didžiausi žydų priešai yra tie elementai, kuriuos dabartinis žydas įtiki (tiesiog patys save užhipnotizuoja) besančius draugais“. "[23][24]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Is today actually Isaac Bashevis Singer's birthday?“. Literary Hub (anglų). 2020 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 12 d.
  2. ↑ „Isaac Bashevis Singer | American author“. Encyclopedia Britannica (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 12 d.
  3. ↑ „Isaac Bashevis Singer“. Oxford Reference (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 12 d.
  4. ↑ „Isaac Bashevis Singer“. www.peterowen.com. Suarchyvuotas originalas 2022-02-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 12 d.
  5. ↑ „Immigration | Yiddish Book Center“. www.yiddishbookcenter.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-03.
  6. ↑ Singer, Isaac Bashevis (1978), Lecture, Nobelio premija .
  7. ↑ „National Book Awards – 1970“. Nacionalinis knygų fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-15.
  8. ↑ „National Book Awards – 1974“. Nacionalinis knygų fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-15.
  9. ↑ Isaac Singer (Visuotinė lietuvių enciklopedija)
  10. ↑ „Isaac Bashevis Singer | Encyclopedia.com“. www.encyclopedia.com. Nuoroda tikrinta 2021 m. gegužės 4 d.
  11. ↑ Florence Noiville (2008). Isaac B. Singer: A Life. Šiaurės vakarų universiteto leidykla. p. 65. ISBN 978-0810124820.
  12. ↑ „New York Day by Day;“. The New York Times (anglų). 1984 m. rugsėjo 3 d. ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 21 d.
  13. ↑ Wollitz, Seth L. (2001). Staley, Thomas F. (red.). The Hidden Isaac Bashevis Singer. Literary Modernism Series. Teksaso universiteto leidykla. ISBN 978-0-292-79147-3. Nuoroda tikrinta 2012 m. liepos 28 d.
  14. ↑ Kodėl rašytojas, Nobelio premijos laureatas Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui (LŽB)
  15. ↑ Maul, Kristina (2007), Communication and Society in Jewish American Short Stories, GRIN Verlag, p. 19, ISBN 9783638843201 .
  16. ↑ SHMERUK, CHONE; Pekal, Anna (1991). „ISAAC BASHEVIS SINGER ON BRUNO SCHULZ“. The Polish Review. 36 (2): 161–167. ISSN 0032-2970.
  17. ↑ Grace Farrell, Isaac Bashevis Singer: Conversations, p. 236, Misisipės universiteto leidykla, 1992.
  18. ↑ Singer 1984, p. 99.
  19. ↑ "Isaac Bashevis Singer (1904–1991)", History of Vegetarianism, IVU. Nuoroda tikrinta 2009 m. vasario 18 d .
  20. ↑ Singer 1982, p. 271.
  21. ↑ Patterson, Charles (2002). Eternal Treblinka: Our Treatment of Animals and the Holocaust. New York, NY: Lantern Books, pp. 181–188.
  22. ↑ Burgin, Richard & Singer, Isaac Bashevis (Spring 1980), "A Conversation with Isaac Bashevis Singer", Chicago Review 31(4): 57, doi:10.2307/25304019 
  23. ↑ Hadda 2003, pp. 137–38.
  24. ↑ "Singer, Isaac Bashevis", The YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe .

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Isaac_Bashevis_Singer&oldid=7191522"