Ignotas Potockis (1809)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – klaidos, nederinti žodžiai sakiniuose, stilius
Jei galite, sutvarkykite.
Ignotas Potockis (1809)
Potockiai
Herbas "Pilawa"
Herbas "Pilawa"
Gimė 1741 m. vasario 28 d.
Palenkės Radzinas
Mirė 1809 m. rugpjūčio 30 d. (68 metai)
Vilanovas (dabar Krokuvos dalis)
Tėvas Eustachijus Potockis
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Liubomirskaitė
Vaikai Kristina Potockytė
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka Ignotas Potockis (1809)

Romanas Ignotas Pranciškus Potockis (lenk. Roman Ignacy Franciszek Potocki; 1741 m. vasario 28 d. Palenkės Radzinas, – 1809 m. rugpjūčio 30 d., Viena) – ATR valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, politikas, patriotinis veikėjas, žurnalistas ir rašytojas. Lietuvos didysis raštininkas (17731783), Nuolatinės tarybos maršalka (17781780), Lietuvos dvaro maršalka (1783–1791) ir Lietuvos didysis maršalka (1791–1792).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ignotas Potockis jaunystėje
Ignoto Potockio žmona Elžbieta Liubomirskaitė

Žymios Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Karūnos didžiojo taurininko ir Lietuvos artilerijos generolo Eustachijaus Potockio (apie 17201768) ir Marianos Konstkos (m. 1768) antrasis sūnus. Broliai – Uržendovo seniūnas Kajetonas, Tlumako seniūnas Jurgis Mykolas, liaudies kavalerijos brigadininkas Jonas Nepomukas Erikas ir Karūnos artilerijos generolas Stanislovas Kostka.

17581765 metais mokėsi Varšuvos kolegiume, po to iki 1770 metų tęsė mokslus Romoje. Kurį tai laiką praleido Prancūzijoje, 1771 metais grįžo į ATR. Nuo 1770-ų metų suartėjo su Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu.

Buvo auklėjamas vadovaujant Stanislovui Konarskiui; buvo Edukacinės komisijos (1773) narys ir vienas pagrindinių veikėjų (1773). Palaikė reformų planus, parodė didelį aktyvumą Ketverių metų seimo (1788–1792) metu. Siekė susitaikymo su Prūsija ir užsienio „garantijų“ sunaikinimo. Buvo vienas iš 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos kūrėjų, nors kaip didikas ir skyrėsi nuomonėmis su Hugo Kolantajumi. Kaip apdovanojimą už naujos konstitucijos sukūrimą gavo policijos ministro pareigybę, bet buvo priverstas išeiti iš Edukacinės komisijos.

ATR-Rusijos (1792) karo metu Ignotas Potockis vykdė nebuto karinio ministro pareigas. Po Rusijos imperijos ir Targovicos konfederacijos pergalės Ignotas Potockis emigravo į Drezdeną. ATR revoliucijos, kuriai vadovavo Tadas Kosciuška, metais, 1794, Romanas Ignotas Potockis grįžo į Varšuvą ir tapo „laikinos vyriausybės“ užsienio reikalų ministru; po Prahos šturmo 1794 metais su rusų armijos atstovais vedė derybas, kurių metu perdavė Aleksandrui Suvorovui Lenkijos karūną nuo Konstantino Pavlovičiaus. Paimtas į nelaisvę, buvo laikomas Šliselburge. 1796 metais grafo Juozapo Augusto Iljinskio prašymu Romanui Ignotui Potockiui buvo dovanota; jis išlaisvintas Rusijos imperatoriaus Pavelo I Petrovičiaus.

Nuo 1796 metų Romanas Ignotas Potockis gyveno Haliče, įėjusio į Austrijos imperijos sudėtį. Apsigyveno Klementovicuose, kur užsiėmė istorine ir literatūrine veikla. Tapo Varšuvos mokslo draugijos nariu. 1809 metais, po to, kai Haličą išlaisvino lenkų armija, vadovaujama Juozapo Poniatovskio, grįžo prie politinės veiklos ir pradėjo dirbti Varšuvos kunigaikštystės švietimo naudai. Jis mirė Vienoje, kur su diplomatine misija buvo išsiųstas pas Napoleoną prašyti jo sutikimo įtraukti austrų Haličą į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį. Buvo palaidotas Vilianove.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1773 metais vedė kunigaikštytę Elžbietą Liubomirskaitę (apie 17551783), Karūnos didžiojo maršalkos Stanislovo Liubomirskio (17221783) nuo santuokos su kunigaikštyte Izabele Čartoriska (17361816) vyresnę dukterį. Vaikai: Kristina Potockytė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Mykolas Jurgis Vandalinas Mnišekas
Lietuvos dvaro maršalka

17831791
Po to:
Stanislovas Soltanas
Prieš tai:
Vladislovas Gurovskis
Lietuvos didysis maršalka

17911793
Po to:
Liudvikas Tiškevičius