Hidrografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Hidrografija (Senovės graikų kalba ὕδωρ hydor, „vanduo“ ir γράφω graphō, „rašyti“) – hidrologijos mokslo šaka, tirianti įvairių vandens telkinių (ežerų, upių, vandenynų, jūrų ir kt.) fizines savybes. Taip pat hidrografija bando numatyti visus vandens telkinių pasikeitimus laiko perspektyvoje.

Hidrografijos istorija prasidėjo, kuomet keliautojai vandens telkiniais ruošė vandens žemėlapius, gerinant individualias keliones. Dažnai tai buvo daroma asmeniškai ir kartais laikytasi slaptumo standartų, ypač tų, kurie žemėlapius naudojo prekybai ar karo reikmėms.

1795 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įkurta Jungtinės Karalystės hidrografijos taryba, kuri ėmėsi kataloguoti turimus vandens kelių žemėlapius. Pirmasis hidrografas tapo škotų geografas Alexander Dalrymple. Šiai organizacijai vadovaujant Thomas Hurd 18081823 m. laikotarpyje buvo profesionaliai pradėta kataloguoti žemėlapiai ir jie paskelbti viešai. 1834 m. pirmą kartą buvo pristatyta atmintinė keliautojui vandeniu.

Hidrografijos visuomenę vienija Tarptautinė hidrografijos organizacija, įkurta 1921 m.