Hidrochemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tyrėjas ima vandens mėginį.

Hidrochemija – chemijos šaka, tirianti gamtinio vandens cheminę sudėtį ir jos kitimus, susijusius su aplinkoje vykstančiais cheminiais, fizikiniais ir biologiniais procesais. Hidrochemija tiria vandens kaip tirpiklio savybes, cheminius procesus, vykstančius vandeniui sąveikaujant su uolienomis, dirvožemiu, įvairiais organizmais, oru, cheminių elementų pernašą hidrosferoje. Nustatoma, kokio pavidalo (joninio ar nejoninio) cheminiai elementai yra vandenyje, vandens sudėties priklausomybė nuo atmosferinių ir kitų sąlygų.

Skiriama upių ir ežerų hidrochemija, jūrų hidrochemija, požeminio vandens hidrochemija ir kt. Hidrocheminiuose tyrimuose naudojami cheminės analizės, spektrinės analizės, chromatografijos, poliarografijos metodai. Tyrimų rezultatai naudojami organizuojant geriamojo ir pramoninio vandens tiekimą, nustatant mineralinio vandens vartojimo ypatumus, išgaunant iš vandens kai kurias druskas (NaCl, NaBr ir kt.), rūdų, naftos ir dujų telkiniams žvalgyti, vandens telkinių biologiniam produktyvumui įvertinti, hidrosferos taršai mažinti ir kitur.[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mudėnienė R. ir kt. 2015. Chemijos enciklopedija.– Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, p 286.ISBN 978542001753