Hidrologinės prognozės
Hidrologinės prognozės – hidrologijos sritis, apimanti natūraliuose vandens objektuose vykstančių procesų išankstinį numatymą (prognozavimą), nagrinėjanti jam būtinus mokslinius metodus ir jų taikymo galimybes[1].
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios moksliniais spėjimo metodais pagrįstos hidrologinės prognozės sudarytos XIX a. viduryje, prognozuojant Senos debitą ties Paryžiumi. Lietuvoje pirmos hidrologinės prognozės pradėtos sudarinėti XX a. trečio dešimtmečio pradžioje, Kaune įsteigus Hidrometrinę partiją. Šiuo metu dauguma hidrologinių prognozių pasaulyje sudaroma taikant kompiuterinio modeliavimo metodus. Lietuvoje hidrologinės prognozės dabar sudarinėjamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriuje. Hidrologinių prognozių specialistus Lietuvoje rengia Vilniaus universiteto Meteorologijos ir hidrologijos studijų programa. Šiuo metu Lietuvoje prognozuojamos hidrologinės charakteristikos:
- vidutinis mėnesio vandens debitas Nemune;
- minimalus vandens debitas Nemune;
- minimalus vandens lygis Neryje;
- kasdieniniai vandens debitai Nemune (1-5 parų ir 10 parų išankstumu);
- kasdieniniai vandens lygiai Nemune (1-3 parų išankstumu);
- pavasario potvynio maksimalūs vandens lygiai ir debitai Nemune;
- pavasario potvynio vandens tūris Nemune;
- ledo dangos suįrimo datos Nemune, Neryje, Šventojoje, Nevėžyje ir Jūroje (ilgalaikės prognozės);
- ledo lūžio datos Nemune ir Neryje (trumpalaikės prognozės).[2].
Hidrologinių prognozių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hidrologinės prognozės dažniausiai klasifikuojamos:
- a) pagal prognozės trukmę,
- b) pagal prognozuojamus reiškinius,
- c) pagal prognozavimo metodus [3].
Pagal prognozės trukmę (išankstumą) skiriamos:
- trumpalaikės (iki 3-5 parų trukmės) hidrologinės prognozės,
- vidutinės (5-12 parų) trukmės hidrologinės prognozės,
- ilgalaikės (virš 12 parų trukmės) hidrologinės prognozės.
Populiariausia hidrologines prognozes klasifikuoti pagal prognozuojamus reiškinius. Tuomet jos skirstomos į:
- vandens režimo (nuotėkio, debito, vandens lygio ir pan.) prognozes,
- ledo režimo (ledo dangos susidarymo, suirimo datų, ledo dangos storio) prognozes,
- vandens terminio režimo prognozes,
- vandens kokybės prognozes.
Didžioji dalis hidrologinių prognozių sudaroma numatant upių režimo kaitą. Pagal jų sudarymui naudojamus dėsningumus šias prognozes galima suskirstyti į: 1) prognozes paremtas hidrografiniame tinkle vykstančių procesų dėsningumais (pavyzdžiui: pagal atitinkamą vandens lygį, vandens atsargas higrografiniam tinkle ir pan.); 2) prognozes paremtas baseine vykstančių procesų dėsningumais (pavyzdžiui: nuotėkio prognozavimas pagal vandens atsargas sniege, nuosėkio lygio prognozavimas pagal grunto vandens atsargas ir pan.); 3) hidrosinoptines prognozes, paremtas atmosferos cirkuliacinių procesų dėsningumais (pavyzdžiui: atšilimo, sukeliančio pokyčius didelėje hidrografinėje sistemoje, laiko prognozavimas ir pan.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Rainys. Hidrologinės prognozės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 542 psl.
- ↑ http://www.meteo.lt
- ↑ Valiuškevičius G. 2005. Hidrologinės prognozės. Vilnius: VU leidykla.