Herkaus Manto gatvės viadukas

Herkaus Manto gatvės viadukas
Priekiniame plane automobilių viadukas, toliau – Klaipėdos universitetas, 2015 m.
Herkaus Manto gatvės viadukas 55°43′19″š. pl. 21°07′30″r. ilg.
Vieta	H. Manto g., Klaipėda
Kerta	H. Manto gatvę
Pastatytas	1979 m.
Renovuotas	2017 m.
Medžiagos	Gelžbetonis
Konstrukcija	Sijinis tiltas

Prie visų valdžių viadukas apklijuojamas reklamomis, 2010 m.

Viaduko vaizdas nuo miesto centro pusės

Herkaus Manto gatvės viadukas – transporto infrastruktūros statinys Klaipėdoje, H. Manto gatvėje, Klaipėdos universiteto prieigose. Pastatytas 1979 m. Šį objektą sudaro du greta stovintys gelžbetoniniai, sijinės konstrukcijos viadukai, skirti automobilių ir traukinių eismui virš H. Manto gatvės.

Vietos charakteristika

Teritorija patenka į miesto istorinę dalį. H. Manto gatvė, išskyrus atkarpą tarp Liepų g. ir Danės upės, išplatinta po Antrojo pasaulinio karo. Viadukas stovi apie 0,3 km į rytus nuo Geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto. Geležinkelio viaduku nutiestos kelios bėgių vėžės su šalia įrengtais krypčių keitimo iešmais. Šis viadukas stovi miesto šiaurinėje (universiteto, buvusių Klaipėdos kareivinių) pusėje, išsiskiria aukštomis triukšmo slopinimo sienomis. Automobilių viaduku praeina 4 eismo juostų Dariaus ir Girėno gatvė, nuovažomis sujungta su H. Manto gatve. Šio viaduko kraštus riboja geležinės vertikalių statinių tvoreles. Abu viaduko statiniai plane nėra lygiagretūs, virš gatvės sudaro paverstos „V“ raidės formos (nukreiptos į stotį) konfigūraciją.

Po viaduku nyranti viena pagrindinių mieste H. Manto gatvė yra su keturiomis eismui skirtomis juostomis. Priešingos kryptys atskirtos skiriamąja juosta, kurioje stovi viadukų tarpinės kolonos. Šia gatve praeina kelio  168  Klaipėda–Kretinga  maršrutas. Patiltėje abipus gatvės nutiesti pakylėti pėsčiųjų ir dviratininkų takai bei laiptai. Palyginti nemažu atstumu nuo viaduko, gilėjančioje iškasoje nutiestos gatvės šonuose įrengtos atraminės sienos, apmūrytos raudonomis plytomis, arčiau viaduko dekoruotos mūriniais ornamentų raštais. Šios viaduko prieigos priderintos prie šalia gatvės stūksančių raudonplyčių mūro statinių.

Automobilių viadukas su ant jo nutiesta Dariaus ir Girėno gatve (buv. N. Gogolio) kerta H. Manto gatvę plane statmenai, nežymiu puslankiu, stoties pusėje beveik susiliejančiu su geležinkelio linijų viaduku. Geležinkelio kelyną laikantis tiltas sujungia kertamos gatvės sienas įstrižai.

Istorija

Tilžės–Klaipėdos geležinkelio atkarpa iš Klaipėdos iki tuometinės Rusijos imperijos sienos ties Bajorais (prie Kretingos) buvo baigta tiesti 1892 m. Tuo metu vėžė nutiesta per užmiestį, bet ilgai netrukus miesto ribos išsiplėtė. 1907 m. į naująsias kareivines, iškilusias netoli miško, persikėlus garnizonui, nuo dabartinės Lietuvininkų aikštės buvo nutiesta ir geležinkelį kirtusi generolo Moltkės gatvė (dab. H. Manto). 1945 m. ji pervadinta į Montės gatvę. Tik vėlyvuoju sovietmečiu gavo prūsų vado Herkaus Manto vardą.

Dariaus ir Girėno gatvės vietoje ėjo pramoninio geležinkelio atšaka į Žiemos uostą. Išardžius bėgius, atsilaisvinusiame kelyje įrengta gatvė. XX a. pirmoje pusėje ji vadinta Senojo geležinkelio vieta į uostą (Alte Winterhafenbahn). Tik atkarpa nuo dabartinės H. Manto g. iki stoties vadinta Šiaurės ratu (Nordreng). Likusi dalis pavadinta N. Gogolio vardu.

Pokario Klaipėdoje bene opiausia transporto problema tapo būtent geležinkelio ir Montės gatvės sankryža. Ji ypač tapo aktuali, kai 1951 m. miesto Vykdomasis komitetas dėl saugumo uždraudė eismą per geležinkelio vėžes dabartinėje Šaulių-Kretingos gatvių trasoje. Sprendimas buvo motyvuotas ne tik kylančiu pavojumi traukiniams, automobiliams ir žmonėms, bet ir ilgomis automobilių prastovomis, susidarančiomis dėl traukinių manevravimo. Automobiliai buvo kreipiami naudotis geležinkelio pervaža Montės gatvėje.

1957 m. koreguojant miesto generalinį planą, buvo minima pirmaeilė tunelio statyba Montės gatvėje po geležinkeliu. Tačiau šio projekto realizavimas gerokai užtruko. 1963 m. tuometinis miesto vyriausiasis architektas „Tarybinėje Klaipėdoje” teigė, jog per artimiausią septynmetį bus pradėtas statyti požeminis pravažiavimas po geležinkeliu, todėl baigsis automašinų virtinės prie pervažos. Per žadėtąjį laikotarpį planai nevirto darbais. 1972 m. kovą svarstytas „H. Manto gatvės detalaus išplanavimo projektas”. Pritarta H. Manto gatvės pravedimui po geležinkeliu, išsprendžiant pėsčiųjų judėjimo, privažiavimų prie namų klausimus. Skirtingų lygių sankryžos įrengimo poreikį didino ir pradėta statyti miesto ligoninė, ir vystomas Miško kvartalas, ir vis intensyvesnis susisiekimas su Melnrage bei Giruliais. Su Pabaltijo geležinkelio valdyba Klaipėdoje buvo palaikomi geri santykiai, todėl ir su ja buvo aptariami variantai, kaip pravesti gatvę – virš geležinkelio ar po juo. Pirmuoju atveju, vos ne ties Lietuvininkų aikšte tektų pradėti kilti, iškilti virš namų stogų. Kadangi H. Manto gatvė nebuvo plati, tai urbanistiniu požiūriu nebūtų buvęs tinkamas sprendimas. Dauguma, taip pat ir miesto architektai pasisakė už gatvės iškasą po geležinkeliu. Geležinkelininkai finansavo tilto statybą geležinkeliui, o dabartinės Dariaus ir Girėno bei Priestočio gatvės buvo miesto rūpestis.

Pagal galiojusią tvarką SSRS, viadukus projektavo Leningrado (Rusija) institutas „Lengiprotransmost”. Prieigas, kelius projektavo Miesto statybų projektavimo institutas. Viadukus statė Rygos statybos trestas, 24-ojo tiltų statybos būrio Klaipėdos baras, 4-oji statybos valdyba. Prieigų kelius nutiesė Klaipėdos kelininkai. Statybos vyko apie trejus metus. Vykdant darbus, buvo įrengta laikina pervaža ties Miško gatve, automobilius nukreipiant per apylankas Janonio, Pušyno, kitomis gatvėmis. Traukiniai važiavo kaip važiavę. Apie 1977 m. prasidėjo statybos paruošimo darbai, pastatytas laikinas betono mazgas. Nugriauti kliudę pastatai, tarp jų teko paaukoti ir porą geros būklės namų, stovėjusių dešinėje pusėje išvažiuojant iš miesto, tarp Dariaus ir Girėno gatvės bei geležinkelio. Teko iškasti ir išvežti daug grunto, beje, numatant, kur jį panaudoti. Iš šių žemių buvo suformuota žiūrovinė būsimos Vasaros estrados dalis. Beveik pusės kilometro atkarpoje nuo Pergalės aikštės (dab. Lietuvininkų) iki Kultūros ir poilsio parko buvo iškasta daugiau kaip 80 tūkst. m³ grunto.

Vykdant darbus tankiai apgyvendinto miesto sąlygomis, teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Įrengiant iškasą, kasimo darbų eigoje visiškai šalia jos krašto atsidūrė keli namai. Statybininkai nebuvo linkę rizikuoti: prieš pradedant kalti atraminės sienos įlaidą, iš dviejų namų buvo iškelti gyventojai. Po kalimo darbų pabaigos šie namai buvo suremontuoti, atgal sukelti jame gyvenę žmonės.

Iškastoje gatvėje statybų metu buvo žema vieta, dėl kurios nebuvo galima savitekiu surinkti ir nuvesti lietaus kanalizaciją. Dėl to teko statyti perpumpavimo stotį, kuri kėlė vandenį į savitekį kolektorių, nuvestą į Prekybos uosto (dab. „Klasco”) teritoriją. Iš ten vanduo buvo išleidžiamas į marias. Paklotas ir naujas lietaus kolektorius tuometinėje N. Gogolio gatvėje (dab. Dariaus ir Girėno). Statybvietėje buvo sudėtingas įvairių komunikacijų (kabelių linijų, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynų) iškėlimas. Statybos darbų pobūdis, laikas buvo koordinuojami su daugeliu žinybų. Statyboje buvo taikomi pažangūs tam metui technologiniai ir darbų organizavimo metodai. Pvz., atramos, ant kurių dabar laikosi geležinkelio linijos ir automobilių kelias, buvo išbetonuotos nepertraukiamu ciklu.

1979 m. gruodžio 29 d. „Tarybinė Klaipėda” paskelbė, jog „vakar valstybinė komisija priėmė geležinkelio ir automobilių tiltus H. Manto gatvėje”. Pats H. Manto gatvės transporto mazgas dar nebuvo užbaigtas. Buvo tvirtinama, kad iki Naujųjų metų bus paleistas automobilių eismas tiesiai patilte Palangos link, jau veiks įvažiavimas iš H. Manto gatvės į Priestočio gatvę. Dar nebus uždaryta laikinoji pervaža per geležinkelį. Kitiems metams liko sutvarkyti N. Gogolio gatvę, apmūryti atramines sienas nuo tilto iki parko, galutinai įrengti kelio dangą, kurios šiuo metu buvo paklotas vienas sluoksnis. Šaligatviai pėstiesiems buvo įrengti tik nuo Pergalės aikštės pusės. Po tiltais kol kas padarytas smėlio takas, kuris vėliau bus išklotas betono plytelėmis.

Sovietmečiu vienas pagrindinių miesto viadukų buvo puošiamas proginiais ideologiniais užrašais ir lozungais, išdėstomais ant plačių statinio fasadų.

Šiuolaikinis viadukas

2004 m. pradėta rekonstruoti H. Manto gatvės atkarpa iki viaduko. Buvo rengiamasi remontuoti ir patį transporto statinį. 2013 m. tikrinant savivaldybei priklausančius viadukus, specialistai pastebėjo, kad H. Manto gatvėje esantis viadukas kritinės būklės, todėl apie tai buvo informuoti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. atliktas kapitalinis geležinkelio viaduko remontas. Tuomet pakeista hidroizoliacija, sutvarkytos deformacinės siūlės, betoninės dalys. Apačioje atlikti kolonų ir perdangos plokščių remonto, apdailos darbai, sutvirtintos kabančių komunikacijų konstrukcijos. Sumontuota triukšmą mažinanti sienelė geležinkelio viaduko kraštuose sulaukė miestiečių ir miesto valdžios atstovų kritikos: toks įrenginys visiškai netinkantis miesto centrui, nepermatomas plastikas užgožia miesto vaizdą.

Nuo viadukų pastatymo keletą kartų jo atskiros dalys (vandens surinkimas, apšvietimas ir kt.) buvo atnaujintos ar rekonstruotos, tačiau išlieka konstrukcinių trūkumų sukeliami nepatogumai:

• viadukas yra 6,5 m žemiau jūros lygio, tad čia subėga visi aplinkiniai vandenys, per didesnes liūtis užtvindoma patiltė, sutrikdomas automobilių eismas,
• trumpalaikė atraminių sienų raudonplytė apdaila (atšokančios, trupančios plytos),
• neatsirado patogių nuovažų dviratininkams ir neįgaliesiems; 2024 m. duomenimis, buvo planuojama po viaduku įrengti saugią dviračių takų jungtį, pandusą.

Konstrukcija

Atskiri viaduko statiniai nėra vienodi dėl atlaikomų apkrovų, kurias sukelia skirtingos transporto priemonės – automobiliai ir traukiniai. Jų statyboje panaudotos surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio konstrukcijos. Automobilių eismo viaduke įrengti du tarpatramiai. Sijinę perdangą sudaro tėjinio skerspjūvio sijos. Jas laikančių tarpinių kolonų eilė viršuje apjungta rygeliu, išdėstyta tik gatvės skiriamojoje juostoje. Geležinkelio viadukas yra keturių tarpatramių, tarpinės kolonos stovi ir viduryje gatvės, ir jos pakraščiuose patiltės šlaitų papėdėje. Kraštinės angos siauresnės, pro jas nutiesti šaligatviai. Geležinkelio bėgius laikančią perdangą sudaro dėžinio skerspjūvio sijos, atremtos ant kolonas apjungiančių rygelių. Abiejų viadukų ramtai užpiltiniai, suformuotos laiptuotos pašlaitės.

Incidentai

2005 m. iš miško ant viaduko atklydęs briedis besiblaškydamas nušoko ant tuo metu žemai pravažiuojančio lengvojo automobilio. Autoįvykio metu apgadintas automobilis, nors juo važiavę žmonės rimčiau nenukentėjo. Gyvūnas smarkiai susižalojo.

2013 m. ant važiuojamosios dalies buvo nukritusi metalinė viaduko konstrukcija – vandens nutekėjimo latakas. Jis apgadino du tuo metu po viaduku važiavusius automobilius. Žmonės per įvykį nenukentėjo.

Nuorodos

• Herkaus Manto gatvė (Klaipėda) wikimapia.org.
• Lietuva senose fotografijose. Klaipėda, viadukas per H. Manto gatvę sovietmečiu ir 2012 m. Facebook.com

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.