Pereiti prie turinio

Lygiagretumas (geometrija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lygiagrečios tiesės ir plokštumos

Lygiagretumas – terminas geometrijoje nusakyti ar tiesės arba plokštumos turi bendrų taškų.

Lygiagrečios tiesės – tiesės vienoje plokštumoje, kurios neturi bendrų taškų. Pagal euklidinę geometriją, per tašką, nepriklausantį turimai tiesei, galima nubrėžti tik vieną tiesę, lygiagrečią su turima tiese, pagal Lobačevskio neeuklidinę geometriją – bent dvi.[1]

Jeigu dvi tiesės ir yra lygiagrečios, jos yra žymimos .

Lygiagrečios plokštumos – plokštumos, kurių visi taškai yra vienodai nutolę nuo kitos plokštumos.

Tiesė ir plokštuma, kurios neturi bendrų taškų, yra lygiagrečios,[2] žymima:

Plokštumų lygiagretumo požymis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jei vienos plokštumos dvi susikertančios tiesės atitinkamai lygiagrečios kitos plokštumos dviem susikertančioms tiesėms, tai tos plokštumos yra lygiagrečios.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lygiagrečios tiesės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-05).
  2. Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 116 p. ISBN 9986-38-010-3
  3. Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 177 p. ISBN 9986-705-90-8