Urbanistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Urbanistika (miestotyra[1]) – mokslas, tiriantis miestą kaip kultūros reiškinį. Nagrinėja politikos, ekonomikos, geografijos, ekologijos ir socialinius aspektus, fizinę struktūrą ir architektūrą.

Glaudžiai susijęs su miestų planavimu.[1]

Konkrečiau[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialinių mokslų tarpdalykinė šaka, taikanti socialinių (politikos, ekonomikos, kultūrinės antropologijos, civilizacijos studijų, socialinės geografijos, ekologijos, viešosios teisės), fizinių (geografijos), technologijų (aplinkos, statybos, transporto inžinerijos, miestų planavimo ir erdvinio formavimo) ir humanitarinių (kultūros studijų, etnologijos, istorijos) žinias ir metodus.[1]

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vakaruose prasidėjusi sparti industrializacija ir urbanizacija paskatino urbanistiką. XX a. antroje pusėje, sparčiau plečiantis globalizacijai, urbanizacijai, raida suintensyvėjo.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jūratė Markevičienė. Urbanistika. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.