Gyvūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gyvūnija)
Animalia
Gyvūnai (Animalia)
Įvairių tipų ir klasių gyvūnai (Animalia)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Binomas
Animalia
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Choanoblastaea
  • Metazoa Haeckel, 1874

Gyvūnai (Animalia) – gyvūnų karalystei priskirti eukariotų domeno organizmai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką. Skirtingai nei augalai, gyvūnai neatlieka fotosintezės gyvybės palaikymui. Nors yra gyvūnų, kurie maisto medžiagų sintezei naudoja audiniuose gyvenančius fotosintetinančius vienaląsčius dumblius (pvz., dvigeldžių tridaknų mantijoje gyvena zooksantelos (zooxanthellae).

Gyvūnų rūšių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinė įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip manoma, pasaulyje yra apie 8,74 milijono gyvų organizmų rūšių, bet į šį skaičių neįskaičiuojant bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Gyvūnų skaičius yra didžiausias, jų yra apie 7,77 milijono rūšių, bet iš jų tik mažas kiekis, tai yra apie 12 procentų aprašyti[1][2]. Gyvūnū dydis smarkiai įvairuoja – nuo 8,5 mikrometrų (Myxobolus shekel) iki 33,6 m (mėlynasis banginis, Balaenoptera musculus).

Rūšių skaičius pagal grupes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinės raudonosios knygos 2014 m. skelbtais duomenimis, pasaulyje yra žinomos ir aprašytos 1 371 428 gyvūnų rūšys[3]. Žemiau jų atitinkamas skaičius pateiktas gyvūnų grupėmis:

Rūšių skaičius pagal tipus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamas apytikslis aprašytų gyvūnų rūšių skaičius pagal dažniausius tipus,[4] taip pat jų gyvenamosios buveinės (sausuma, gėlavandeniai telkiniai ar jūros), nurodant ir tai, ar gyvūnai yra laisvai gyvenantys, ar parazituojantys. Realybėje skaičiai turėtų būti didesni, kadangi didesnė dalis gyvūnų (pvz., apvaliųjų kirmėlių) lieka neaprašyti.[1][5][6]

Tipas Pavyzdys Aprašytos rūšys Sausumos Jūros Gėlavandeniai Laisvai gyvenantys Parazituojantys
Nariuotakojai wasp 1 257 000[4] 1 000 000
(vabzdžiai)[7]
>40 000
(Malac-
ostraca)[8]
94 000[9] Taip[10] >45 000[a][11]
Moliuskai snail 85 000[4]
107 000[12]
35 000[12] 60 000[12] 5000[9]
12 000[12]
Taip[10] >5600[11]
Chordiniai green spotted frog facing right >70 000[4][13] 23 000[14] 13 000[14] 18 000[9]
9 000[14]
Taip 40
(kai kurios šamažuvės)[15][11]
Plokščiosios kirmėlės 29 500[4] Taip[16] Taip[10] 1300[9] Taip[10]

3000–6500[17]

>40 000[11]

4000–25 000[17]

Apvaliosios kirmėlės 25 000[4] Taip (dirvožemis)[10] 4 000[6] 2 000[9] 11 000[6] 14 000[6]
Žieduotosios kirmėlės 17 000[4] Taip (dirvožemis)[10] Taip[10] 1750[9] Taip 400[11]
Duobagyviai Table coral 16 000[4] Taip[10] Taip (keli)[10] Taip[10] >1350
(Myxozoa)[11]
Pintys 10 800[4] Taip[10] 200–300[9] Taip Taip[18]
Dygiaodžiai 7500[4] 7500[4] Taip[10]
Samangyviai 6000[4] Taip[10] 60–80[9] Taip
Verpetės 2000[4] >400[19] 2000[9] Taip
Nemertinos 1350[20][21] Taip Taip Taip
Lėtūnai 1335[4] Taip[22]
(drėgni augalai)
Taip Taip Taip
Viso aprašytų rūšių (2013 m. duomenimis): 1 525 728[4]

Įvairovė Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apytikslis gyvūnų rūšių skaičius Lietuvoje išlieka nežinomas. Žemiau pateikiamas rūšių skaičius pagal skirtingas grupes.[23]

  • Bestuburių gyvūnų rūšių skaičius nežinomas
    • Kirmėlių rūšių skaičius nežinomas.
    • Moliuskų – 165.
    • Vėžiagyvių – daugiau kaip 200.
    • Vabzdžių – apie 18 000.
  • Stuburinių – 533 (įskaitant introdukuotas rūšis).
    • Žinduolių – 69.
    • Paukščių – 343.
    • Roplių – 7.
    • Varliagyvių – 13.
    • Žuvų – 81 (įskaitant 19 introdukuotų arba atsitiktinai patekusių rūšių).
    • Apskritažiomenių – 3.

Filogenetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinė filogenetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi gyvūnai kilę iš bendro protėvio. Gyvūnams artimiausia organizmų grupė yra Choanoflagellata, su kuriais jie sudaro Choanozoa.[24] Skaičiai filogenetiniame medyje nurodo, prieš kiek milijonų metų (mya, angl. million years ago) linijos išsiskyrė.[25][26][27][28][29]

Žemiau pateiktas Ros-Rocher ir kitų mokslininkų 2021 m. sudaryta kladograma, pagal kurią galima atsekti gyvūnų kilmę iki vienaląsčių protėvių. Punktyrinės linijos reiškia ryšio tarp skirtingų kladų neapibrėžtumą.[30]

Opisthokonta

Holomycota (įskaitant Fungi)


Holozoa

Ichthyosporea



Pluriformea


Filozoa

Filasterea


Choanozoa
Choanoflagellata


Animalia






Vidinė filogenetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Primityviausi gyvūnai (Porifera, Ctenophora, Cnidaria ir Placozoa neturi dvišalės simetrijos. Jų filogenetiniai santykiai vis dar ginčijami. Visi šie gyvūnai galėjo išsivystyti iš Porifera arba Ctenophora[31] – abiems šioms grupėms trūksta hox genų, svarbių organizmų kūnams vystytis.[32]

Hox genai randami Placozoa[33][34] ir aukštesniuosiuose gyvūnuose (Bilateria).[35][36] Nustatyta 6331 visiems gyviems gyvūnams būdinga genų grupė. Iš to daroma prielaida, kad gyvūnai išsivystė iš vieno bendro protėvio, gyvenusio prieš 650 milijonų metų Prekambre.[37]

Žemiau pateiktas mokslininkų Giribet ir Edgecombe 2020 m. pasiūlytas filogenetinis medis. Punktyrinės linijos rodo ryšių neapibrėžtumą.[38]

Animalia

Porifera



Ctenophora


ParaHoxozoa

Placozoa



Cnidaria


Bilateria

Xenacoelomorpha


Nephrozoa
Deuterostomia

Ambulacraria



Chordata



Protostomia

Ecdysozoa



Spiralia







Egzistuoja ir kita hipotetinė filogenetika, 2021 m. pasiūlyta mokslininkų, vadovaujamų Kapli, grupės. Šioje filogenetikoje Xenambulacraria apima Xenacoelamorpha ir Ambulacraria.[39]

Sistematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau gyvūnų karalystei būdavo priskiriami ir vienaląsčiai organizmai, tačiau modernioje sistematikoje vienaląsčiai organizmai sudaro atskirą karalystę protistai.

Gyvūnų karalystės tipai ir potipiai:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neįskaitant parazitoidų.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „How many species on Earth? About 8.7 million, new estimate says“. 2011-08-24. Suarchyvuota iš originalo 2018-07-01. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  2. bbc.co.uk / Species count put at 8.7 million, By Richard Black, Environment correspondent, BBC News | 2011-08-23
  3. iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-11-13/
  4. 4,00 4,01 4,02 4,03 4,04 4,05 4,06 4,07 4,08 4,09 4,10 4,11 4,12 4,13 4,14 Zhang, Zhi-Qiang (2013-08-30). „Animal biodiversity: An update of classification and diversity in 2013. In: Zhang, Z.-Q. (Ed.) Animal Biodiversity: An Outline of Higher-level Classification and Survey of Taxonomic Richness (Addenda 2013)“. Zootaxa. 3703 (1): 5. doi:10.11646/zootaxa.3703.1.3. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-24. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  5. Mora, Camilo; Tittensor, Derek P.; Adl, Sina; Simpson, Alastair G.B.; Worm, Boris (2011-08-23). Mace, Georgina M. (red.). „How Many Species Are There on Earth and in the Ocean?“. PLOS Biology. 9 (8): e1001127. doi:10.1371/journal.pbio.1001127. PMC 3160336. PMID 21886479.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Felder, Darryl L.; Camp, David K. (2009). Gulf of Mexico Origin, Waters, and Biota: Biodiversity. Texas A&M University Press. p. 1111. ISBN 978-1-60344-269-5.
  7. Stork, Nigel E. (2018 m. sausio mėn.). „How Many Species of Insects and Other Terrestrial Arthropods Are There on Earth?“. Annual Review of Entomology. 63 (1): 31–45. doi:10.1146/annurev-ento-020117-043348. PMID 28938083. S2CID 23755007. Stork notes that 1 m insects have been named, making much larger predicted estimates.
  8. Poore, Hugh F. (2002). „Introduction“. Crustacea: Malacostraca. Zoological catalogue of Australia. 19.2A. CSIRO Publishing. pp. 1–7. ISBN 978-0-643-06901-5.
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 9,8 Balian, E. V.; Lévêque, C.; Segers, H.; Martens, K. (2008). Freshwater Animal Diversity Assessment. Springer. p. 628. ISBN 978-1-4020-8259-7.
  10. 10,00 10,01 10,02 10,03 10,04 10,05 10,06 10,07 10,08 10,09 10,10 10,11 10,12 Hogenboom, Melissa. „There are only 35 kinds of animal and most are really weird“. BBC Earth. Suarchyvuota iš originalo 2018-08-10. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  11. 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 11,5 11,6 Poulin, Robert (2007). Evolutionary Ecology of Parasites. Princeton University Press. p. 6. ISBN 978-0-691-12085-0.
  12. 12,0 12,1 12,2 12,3 Nicol, David (1969 m. birželio mėn.). „The Number of Living Species of Molluscs“. Systematic Zoology. 18 (2): 251–254. doi:10.2307/2412618. JSTOR 2412618.
  13. Uetz, P. „A Quarter Century of Reptile and Amphibian Databases“. Herpetological Review. 52: 246–255. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2021-10-02 – via ResearchGate.
  14. 14,0 14,1 14,2 Reaka-Kudla, Marjorie L.; Wilson, Don E.; Wilson, Edward O. (1996). Biodiversity II: Understanding and Protecting Our Biological Resources. Joseph Henry Press. p. 90. ISBN 978-0-309-52075-1.
  15. Burton, Derek; Burton, Margaret (2017). Essential Fish Biology: Diversity, Structure and Function. Oxford University Press. pp. 281–282. ISBN 978-0-19-878555-2.
  16. Sluys, R. (1999). „Global diversity of land planarians (Platyhelminthes, Tricladida, Terricola): a new indicator-taxon in biodiversity and conservation studies“. Biodiversity and Conservation. 8 (12): 1663–1681. doi:10.1023/A:1008994925673. S2CID 38784755.
  17. 17,0 17,1 Pandian, T. J. (2020). Reproduction and Development in Platyhelminthes. CRC Press. pp. 13–14. ISBN 978-1-000-05490-3. Suarchyvuota iš originalo 2020-07-26. Nuoroda tikrinta 2020-05-19.
  18. Morand, Serge; Krasnov, Boris R.; Littlewood, D. Timothy J. (2015). Parasite Diversity and Diversification. Cambridge University Press. p. 44. ISBN 978-1-107-03765-6. Suarchyvuota iš originalo 2018-12-12. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  19. Fontaneto, Diego. „Marine Rotifers | An Unexplored World of Richness“ (PDF). JMBA Global Marine Environment. pp. 4–5. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2018-03-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  20. Chernyshev, A. V. (2021 m. rugsėjo mėn.). „An updated classification of the phylum Nemertea“. Invertebrate Zoology. 18 (3): 188–196. doi:10.15298/invertzool.18.3.01. S2CID 239872311. Nuoroda tikrinta 2023-01-18.
  21. Hookabe, Natsumi; Kajihara, Hiroshi; Chernyshev, Alexei V.; Jimi, Naoto; Hasegawa, Naohiro; Kohtsuka, Hisanori; Okanishi, Masanori; Tani, Kenichiro; Fujiwara, Yoshihiro; Tsuchida, Shinji; Ueshima, Rei (2022). „Molecular Phylogeny of the Genus Nipponnemertes (Nemertea: Monostilifera: Cratenemertidae) and Descriptions of 10 New Species, With Notes on Small Body Size in a Newly Discovered Clade“. Frontiers in Marine Science. 9. doi:10.3389/fmars.2022.906383. Nuoroda tikrinta 2023-01-18.
  22. Hickman, Cleveland P.; Keen, Susan L.; Larson, Allan; Eisenhour, David J. (2018). Animal Diversity (8th leid.). McGraw-Hill Education, New York. ISBN 978-1-260-08427-6.
  23. Lietuvos gyvūnija (VLE)
  24. Budd, Graham E.; Jensen, Sören (2017). „The origin of the animals and a 'Savannah' hypothesis for early bilaterian evolution“. Biological Reviews. 92 (1): 446–473. doi:10.1111/brv.12239. PMID 26588818.
  25. Peterson, Kevin J.; Cotton, James A.; Gehling, James G.; Pisani, Davide (27 April 2008). „The Ediacaran emergence of bilaterians: congruence between the genetic and the geological fossil records“. Philosophical Transactions of the Royal Society of London B: Biological Sciences. 363 (1496): 1435–1443. doi:10.1098/rstb.2007.2233. PMC 2614224. PMID 18192191.
  26. Parfrey, Laura Wegener; Lahr, Daniel J. G.; Knoll, Andrew H.; Katz, Laura A. (2011-08-16). „Estimating the timing of early eukaryotic diversification with multigene molecular clocks“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 108 (33): 13624–13629. Bibcode:2011PNAS..10813624P. doi:10.1073/pnas.1110633108. PMC 3158185. PMID 21810989.
  27. „Raising the Standard in Fossil Calibration“. Fossil Calibration Database. Suarchyvuota iš originalo 2018-03-07. Nuoroda tikrinta 2018-03-03.
  28. Laumer, Christopher E.; Gruber-Vodicka, Harald; Hadfield, Michael G.; Pearse, Vicki B.; Riesgo, Ana; Marioni, John C.; Giribet, Gonzalo (2018). „Support for a clade of Placozoa and Cnidaria in genes with minimal compositional bias“. eLife. 2018, 7: e36278. doi:10.7554/eLife.36278. PMC 6277202. PMID 30373720.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  29. Adl, Sina M.; Bass, David; Lane, Christopher E.; Lukeš, Julius; Schoch, Conrad L.; Smirnov, Alexey; Agatha, Sabine; Berney, Cedric; Brown, Matthew W. (2018). „Revisions to the Classification, Nomenclature, and Diversity of Eukaryotes“. Journal of Eukaryotic Microbiology. 66 (1): 4–119. doi:10.1111/jeu.12691. PMC 6492006. PMID 30257078.
  30. Ros-Rocher, Núria; Pérez-Posada, Alberto; Leger, Michelle M.; Ruiz-Trillo, Iñaki (2021). „The origin of animals: an ancestral reconstruction of the unicellular-to-multicellular transition“. Open Biology. The Royal Society. 11 (2): 200359. doi:10.1098/rsob.200359. ISSN 2046-2441. PMC 8061703. PMID 33622103.
  31. Kapli, Paschalia; Telford, Maximilian J. (2020-12-11). „Topology-dependent asymmetry in systematic errors affects phylogenetic placement of Ctenophora and Xenacoelomorpha“. Science Advances. 6 (10): eabc5162. Bibcode:2020SciA....6.5162K. doi:10.1126/sciadv.abc5162. PMC 7732190. PMID 33310849.
  32. Giribet, Gonzalo (2016-09-27). „Genomics and the animal tree of life: conflicts and future prospects“. Zoologica Scripta. 45: 14–21. doi:10.1111/zsc.12215.
  33. „Evolution and Development“ (PDF). Carnegie Institution for Science Department of Embryology. 1 May 2012. p. 38. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2 March 2014. Nuoroda tikrinta 4 March 2018.
  34. Dellaporta, Stephen; Holland, Peter; Schierwater, Bernd; Jakob, Wolfgang; Sagasser, Sven; Kuhn, Kerstin (April 2004). „The Trox-2 Hox/ParaHox gene of Trichoplax (Placozoa) marks an epithelial boundary“. Development Genes and Evolution. 214 (4): 170–175. doi:10.1007/s00427-004-0390-8. PMID 14997392. S2CID 41288638.
  35. Peterson, Kevin J.; Eernisse, Douglas J (2001). „Animal phylogeny and the ancestry of bilaterians: Inferences from morphology and 18S rDNA gene sequences“. Evolution and Development. 3 (3): 170–205. CiteSeerX 10.1.1.121.1228. doi:10.1046/j.1525-142x.2001.003003170.x. PMID 11440251. S2CID 7829548.
  36. Kraemer-Eis, Andrea; Ferretti, Luca; Schiffer, Philipp; Heger, Peter; Wiehe, Thomas (2016). „A catalogue of Bilaterian-specific genes – their function and expression profiles in early development“ (PDF). bioRxiv. doi:10.1101/041806. S2CID 89080338. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2018-02-26.
  37. Zimmer, Carl (2018-05-04). „The Very First Animal Appeared Amid an Explosion of DNA“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2018-05-04. Nuoroda tikrinta 2018-05-04.
  38. Giribet, G.; Edgecombe, G.D. (2020). The Invertebrate Tree of Life. Princeton University Press. p. 21. ISBN 978-0-6911-7025-1.
  39. Kapli, Paschalia; Natsidis, Paschalis; Leite, Daniel J.; Fursman, Maximilian; Jeffrie, Nadia; Rahman, Imran A.; Philippe, Hervé; Copley, Richard R.; Telford, Maximilian J. (2021-03-19). „Lack of support for Deuterostomia prompts reinterpretation of the first Bilateria“. Science Advances. 7 (12): eabe2741. Bibcode:2021SciA....7.2741K. doi:10.1126/sciadv.abe2741. ISSN 2375-2548. PMC 7978419. PMID 33741592.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas gyvūnai
Portal
Vikisritis: Gyvūnai