Gvaikurų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gvajkurų kalbos)
Jump to navigation Jump to search

Gvaikurų kalbos, dar vadinamos gvaikuranų kalbomis, vaikuranų kalbomis – Pietų Amerikos indėnų kalbų šeima, kurios kalbomis kalba gvaikurų gentys. Vartojamos Argentinoje, Paragvajuje, Brazilijoje (Pietų Mato Grose), rytų Bolivijoje. Kalbančiųjų skaičius ~60 tūkst. (2000 m.).

Gvaikurų kalbos dažnai jungiamos į hipotetinę matakų-gvaikurų grupę.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gvaikurų kalbos skirstomos į 3 atšakas ir 7 kalbas. Kiekviena kalba turi daug tarmių.

Abiponų kalba ir rytų atšakos kalbos mirusios. Gausiausia yra tobų kalba, kurią vartoja ~40 tūkst. žmonių.

Fonetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gvaikurų kalboms būdingas paprastas vokalizmas (4-6 balsiai), daug uvuliarinių (q, G), palatalinių priebalsių, glotalinių priebalsių. Abiponų kalba išsiskiria itin dažna priebalsių samplaika (ypač žodžių pradžiose ir pabaigose), tobų ir kitose kalbose tai pasitaiko rečiau, skiemenys pakankamai atviri.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gvaikurų kalbos agliutinacinės – naujos žodžio reikšmės sudaromos pridedant priešdėlius ir priesagas. Daiktavardžiai kaitomi giminėmis, priklausomybės ryšiais. Veiksmažodžiai – laikais, asmenimis, skaičiais. Kaduvėjų kalboje yra leksiškai ir gramatiškai atskira vyrų kalba ir moterių bei vaikų kalba.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]