Gutaučių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gutaučių piliakalnis
Gutauciu piliakalnio valstybes paminklo zenklas.JPG
Gutaučių piliakalnio valstybės paminklo ženklas

Gutaučių piliakalnis
Koordinatės
55°38′0.6″ š. pl. 25°48′7.9″ r. ilg. / 55.633500°š. pl. 25.802194°r. ilg. / 55.633500; 25.802194Koordinatės: 55°38′0.6″ š. pl. 25°48′7.9″ r. ilg. / 55.633500°š. pl. 25.802194°r. ilg. / 55.633500; 25.802194
Savivaldybė Zarasų rajonas
Seniūnija Antalieptės seniūnija
Aukštis 8 – 10 m
Plotas 60 x 25
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I pusė
Žvalgytas 1949, 1979, 1994
Tirtas 1985 m.
Registro Nr. AR1475 / A978K1,2P / 24089, 24090, 5685

Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietėpiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5685; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1475; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A978KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24090) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į pietvakarius nuo Gutaučių kaimo, (Antalieptės seniūnija), į vakarus nuo kelio AntalieptėDaugailiai, prie Zarasų ir Utenos rajonų ribos, prie Žirdės ištakų, jos dešiniajame krante. Kartais jis dar vadinamas Pilaite, Veleikių piliakalniu. Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių Zarasų rajono piliakalnių.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis, yra kalva, kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš pietų ir vakarų – slėnumos, buvusios pelkės. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Šiaurinio šlaito dalis nukasta. Aikštelė ovali, 60 x 25 m dydžio, apardyta, nes ilgai buvo ariama, išliko iki 0,3 m storio kultūrinis sluoksnis. XIX a. pabaigoje prie piliakalnio esančiuose laukuose rasta geležinių kirvių ir peilių, geležies gargažių, kitų radinių, kurie muziejuose neišliko.

Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietės liekanų, kai kur aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, liejimo samtelių, geležies gargažių, geležinis pentinis kirvis. Piliakalnis priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai ir datuojamas I tūkstantmečio I puse.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1979 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1994 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rokiškio krašto muziejus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. 1977 m. nustatytos, o 1994 m. pakoreguotos piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos plotas 3,9 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1502000 m².

Gutaučių piliakalnis iš rytų pusės

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Armališkių piliakalnis 7 km
Bikūnų I piliakalnis 4 km
Skineikių piliakalnis 11 km
Zabičiūnų piliakalnis 2,5 km
Narkyčių piliakalnis 14 km
Lūžų piliakalnis 4,5 km
Blank-50px.png
Užpalių piliakalnis 12 km
Šikšnių piliakalnis 3,6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Degučių piliakalnis 15 km
Verslavos piliakalnis 5,5 km
Ruklių piliakalnis 6,5 km
Manaičių piliakalnis 7 km
Garnių piliakalniai 8,5 km
Daugailių piliakalnis 5 km
Gatelių piliakalnis 13 km
Užėniškių piliakalnis 13 km

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas BalčiūnasGutaučių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 298 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.210
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 227.
  • Gintautas Zabiela. 2001a. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, p. 53.
  • Vytautas Indrašius Gutaučių piliakalnio papėdėje, Vilnius, 2017, p. 260

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]