Jonas Balčiūnas (1951)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Balčiūnas (1951)
Gimė: 1951 m. (~68 metai)
Tverečius
Veikla: archeologas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Jonas Balčiūnas (g. 1951 m. Tverečiuje, Ignalinos rajonas) – Lietuvos archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Tverečiaus mokykloje. Nuo 1961 m. gyvena Vilniuje, 1970 m. baigė Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. 1973 m. įstojo ir 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, įgijęs archeologo specializaciją. Parašė darbą, skirtą Liškiavos piliakalnio ir dvarvietės tyrinėjimams.

1978 m. rugpjūčio mėn. – 1991 m. balandžio mėn. dirbo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupėje ir archeologijos skyriuje vyr. metodininku. Panaikinus tarybą ir įsteigus Lietuvos kultūros paveldo mokslinį centrą (nuo 1995 m. – Kultūros paveldo centras), nuo 1991 m. gegužės – šio Centro Archeologijos skyriaus (nuo 2002 m. – Archeologijos paveldo institutas) archeologas, sektoriaus vedėjas, vyr. archeologas, Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus vietų poskyrio vyriausiasis paminklotvarkininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose vykdomuose archeologijos tyrimuose. Dirbdamas Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje ir Kultūros paveldo centre, žvalgė daugumą žinomų Lietuvos archeologijos objektų, nustatinėjo jų teritorijas ir apsaugos zonas, vadovavo 53 objektų žvalgomiesiems archeologijos tyrimams.

Tyrinėti objektai:

Apie žvalgytus ir tyrinėtus objektus daugiausia skelbta leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]