Garnių piliakalniai
| Garnių piliakalniai | |||
|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Utenos rajonas | ||
| Seniūnija | Daugailių seniūnija | ||
| Aukštis | I - 17, II - 17 m | ||
| Plotas | I - 45x20, II - 35x19 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1958, 1970, 1985 | ||
Garnių piliakalniai – piliakalniai Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Daugailių, prie Garnių kaimo.
I Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis piliakalnis yra į rytus nuo Garnių kaimo, 0,5 km į pietvakarius nuo Pelakio ežero, Kriauklės kairiajame krante. Stačiašlaitę, iki 17 m aukščio kalvą supa daubos. Viršutinė šlaitų dalis dirbtinai nulyginta. Piliakalnio aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 45 m ilgio ir 15–20 m pločio. Jos galuose buvo supilti pylimai, apardyti ariant, aikštelės šiaurės rytų dalyje išliko apie l,5 m aukščio. Šiaurės rytų šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra 26 m pločio terasa. Piliakalnio pietiniame šlaite ir papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, joje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos.
II Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antrasis piliakalnis yra apie 1 km į pietvakarius nuo Garnių kaimo, apie 2 km į pietvakarius nuo Garnių pirmojo piliakalnio, tarp pelkėtų daubų, į šiaurės rytus nuo Bernotiškių kaimo, Bernotiškių miško pakraštyje. Piliakalnio pietinis ir šiaurinis šlaitai statūs, iki 17 m aukščio, kiti šlaitai nuolaidūs, 3–4 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, 35 x 19 m dydžio, jos galuose buvo supilti pylimėliai (apardyti ariant). Kalvos vakariniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa. Piliakalnio pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, joje rasta lipdytos lygiu paviršiumi keramikos. Piliakalniai datuojami I tūkstantmečiu.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnių žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1958 m. ir 1970 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Nuodugniau piliakalniai netyrinėti.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kliedakalnis 7 km Bajoriškių piliakalnis 2,5 km |
Gutaučių piliakalnis 8,5 km Daugailių piliakalnis 2,9 km |
Zokorių piliakalnis 11 km Verslavos piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Gikiškio piliakalnis 6 km piliakalnis 21 km |
|
Užėniškių piliakalnis 7 km | |||||||||
| Našloniškio piliakalnis 6 km Spitrėnų piliakalnis 6 km |
Kubilių piliakalnis 3 km Antilgės piliakalnis 5 km |
Gatelių piliakalnis 5,5 km Brinkiškių piliakalnis 7 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Garnių piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 343 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
