Griovinė našlaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Viola persicifolia
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Griovinė našlaitė (Viola persicifolia)
Griovinė našlaitė (Viola persicifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Našlaitiniai
(Wikispecies-logo.svg Violaceae)
Gentis: Našlaitė
(Wikispecies-logo.svg Viola)
Rūšis: Griovinė našlaitė
(Wikispecies-logo.svg Viola persicifolia)
Binomas
Viola persicifolia
Schreb.
Sinonimai
Viola stagnina (Kit.)

Griovinė našlaitė (lot. Viola persicifolia, angl. Fen violet, vok. Moor-Veilchen, Weiher-Veilchen, Milchweißes Veilchen, Pfirsichblättriges Veilchen) – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Subborealio reliktas. Tai išnykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos raudonąsias knygas.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Pietų Skandinavijoje, Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų ir Rytų Sibire. Lietuvoje aptikta Žuvinte, Jauniūnuose, Bajoruose, Aukštadvaryje ir Bitėnuose. Paskutinį kartą rūšis aptikta Žuvinto rezervate.

Auga drėgnose ir užpelkėjusiose pievose, sekliose žemapelkėse, sekliuose užžėlusiuose grioviuose, jų pakrantėse. Dirvožemis turi bûti derlingas, kalkingas, nuolat drėgnas, rudenį ir ankstyvą pavasarį gali būti užtvindytas. Pusiau šviesomėgis augalas, pakenčiantis nedidelį pavėsį. Auga pavieniui arba grupelėmis.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, bet trumpaamžis, 10-30 cm aukščio, šliaužiančiu šakniastiebiu, šviesiai žalias augalas be pamatinių lapų skrotelės. Lapai strėlės antgalio formos, skersai 2-4 cm ilgio, 1-1,5 cm pločio.

Žydi birželio, liepos mėnesiais. Žiedai 10-15 mm, šviesiai mėlynos, baltos spalvos, bekvapiai. Žiedkočiai 10-16 mm ilgio. Plinta sėklomis. Sėklos 1,5-1,7 mm ilgio. Jos subręsta birželio-rugpjūčio mėnesiais. Dėžutėje vidutiniškai subręsta 18 sėklų. Jas išsvaido staigiai susisukančios išdžiūvusios dėžutės sąvaros, toliau išnešioja skruzdėlės. Sėklos sudygsta tik tose vietose, kur truputį pažeista velėna.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Griovinė našlaitė įrašyta į saugomų augalų sąrašą 1984 m. Saugomos radavietės yra Žuvinto biosferos rezervate, Aukštadvario bei Rambyno kraštovaizdžio draustiniuose. Būtina palaikyti augavietėse esamą drėgmės režimą ir periodiškai stebėti populiacijas. Augalas sparčiai nyksta sausinant bei kultūrinant pievas ir ganyklas, melioruojant žemapelkes, raunant krūmynus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 441 p.