Anteklizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anteklizė – didelė, sudėtinga, plati ir lėkšta Žemės plutos platformos viršutinio aukšto sluoksnių antiklininė pakiluma.[1][2] Skersmuo siekia keletą šimtų kilometrų,[1] o plotas – 50–500 tūkst. km².[2]

Anteklizės formavimosi procesas, vykstantis dėl skirtingo Žemės plutos dalių judėjimo greičio, trunka kelias dešimtis ar kelis šimtus milijonų metų, šio proceso metu po truputį kyla platformos pamatas.[1][2] Anteklizei būdingas pailgas ir netaisyklingas pavidalas. Anteklizės nuosėdinė danga pasižymi nedideliu storiu, sedimentacijos pertrūkių gausa. Šlaitų kryptimi ši danga darosi storesnė. Neretai pasitaiko intruzijos.[2]

Rytų Europos platformoje esama Voronežo, Baltarusijos-Mozūrijos anteklizių[1] (pastarosios šlaitas apima pietrytinę ir rytinę Lietuvos dalį).[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, psl. 9–10.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Saulius Šliaupa. Anteklizė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-23.