Pereiti prie turinio

Gordijas

Koordinatės: 39°39′1″ š. pl. 31°58′41″ r. ilg. / 39.65028°š. pl. 31.97806°r. ilg. / 39.65028; 31.97806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gordijas
Gordum, Γόρδιον

Gordijo citadelė su rytiniais frigų vartais
Gordijas
Gordijas
Koordinatės 39°39′1″ š. pl. 31°58′41″ r. ilg. / 39.65028°š. pl. 31.97806°r. ilg. / 39.65028; 31.97806
Vieta Turkija, Ankaros ilas
Regionas Mažoji Azija, Frigija
Istorija
Pastatytas 3 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas XIII–XIV a.
Laikotarpis bronzos amžius, geležies amžius, antika
Tauta hetitai, frygai, persai, graikai
Valdovai Midas ir kt.
Informacija
Kasinėjimų datos 1900, 1950–1973, 1977–
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1669

Gordijas (frig. Gordum 'miestas',[1] sen. gr. Γόρδιον, lot. Gordium, turk. Gordion, Gordiyon) – senovinis miestas Turkijos vidurinėje dalyje, Anatolijos plokščiakalnyje, prie Sakarijos upės, 80 km į pietvakarius nuo Ankaros, prie dabartinio Jasy Hiujiuko kaimo (Polatli rajonas). Tai buvo senovės Frigijos sostinė.

Gordijo gyvenvietė iškilo III tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje (ankstyvajame bronzos amžiuje), vėliau priklausė hetitams.[2] Nuo VIII a. pr. m. e. tapo Frigijos sostine, pasak legendos, pavadinta pirmojo Frigijos valdovo Mido (valdė 738–696 m. pr. m. e.) tėvo Gordijo garbei. Miestas klestėjo 725675 m. pr. m. e., kol sugriautas Frigiją užpuolusių kimerų. IV a. pr. m. e., Lidijai pajungus Frigiją Gordijas atstatytas, o persų valdymo laikais (nuo 546 m. pr. m. e.) vėl suklestėjo, nes pro čia ėjo vadinamasis Karališkasis kelias, jungęs Persijos sostines.[3]

333 m. pr. m. e. miestą užėmė Aleksandras Makedonietis. Su Gordijo užkariavimu susijusi legenda apie Gordijo mazgą – Aleksandras turėjęs atnarplioti Dzeuso šventykloje esantį Gordijo mazgą, kad taptų pasaulio valdovu, tačiau vietoje to perkirto jį kardu. Prekybos keliams nusidriekus labiau į pietus Gordijas prarado reikšmę ir ilgainiui sunyko (romėnų laikais dar buvo gyvenamas, bet viduramžiais gyventojų jau buvo mažai).

Nuo XX a. vidurio Gordiją tiria archeologai. Rasta VIII–V a. pr. m. e. statinių liekanų: miesto vartai su bokštais, megaronai, Didysis Mido pilkapis, terakotos dirbiniai ir kt.

2023 m. Gordijas paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

  1. Adams, Douglas Q. (1997). Mallory, J.P.; Mallory, Douglas Q. (eds.). Encyclopedia of Indo-European Culture. Taylor & Francis. p. 199
  2. GordiumEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.)
  3. Gordijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004