Geltonoji starta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Emberiza citrinella
Geltonoji starta (Emberiza citrinella)
Geltonoji starta (Emberiza citrinella)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Startiniai
(Wikispecies-logo.svg Emberizidae)
Gentis: Tikrosios startos
(Wikispecies-logo.svg Emberiza)
Rūšis: Geltonoji starta
(Wikispecies-logo.svg Emberiza citrinella)
Binomas
Emberiza citrinella
Linnaeus, 1758

Geltonoji starta (lot. Emberiza citrinella, angl. Yellowhammer, vok. Goldammerr) – startinių (Emberizidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geltonoji starta kiek didesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku atpažinti iš geltonos spalvos ir rudo antuodegio. Patino viršugalvis geltonas, tamsiai dėmėtas. Antakiai geltoni. Skruostai alyviškai geltoni. Nugara pilkai ruda, išmarginta juodomis išilginėmis dėmėmis, plunksnų kraštai šviesūs. Juosmens ir uodegos dengiamosios plunksnos ryškiai rudos. Vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos, dvi kraštinės – su baltomis dėmėmis. Gerklė geltona, jos šonuose yra rusvi taškeliai. Krūtinė ryškiai ruda, kita pilvinė dalis geltona. Išilgai šonų driekiasi dėmė. Snapas rudas. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rudos. Patelė ne tokių ryškių spalvų kaip patinas, geltona spalva blyškesnė, galva ir krūtinė išmarginta tamsiomis dėmėmis. Ruda krūtinės juosta siauresnė, kūno šonai ir pauodegys labai dėmėti. Jaunikliai panašūs į patelę, bet dar blankesnių spalvų. Išsirita apaugę tankiais ilgais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki vakarinio Baikalo kranto. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Jenisejaus žemupį, pietuose tęsiasi iki Tuvos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Volgos žemupio, Ukrainos, Balkanų, Apeninų, Pirėnų pusiasalio. Gyvena Kubanėje, Kaukaze, Užkaukazėje, Irane, Britų salose. Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje paplitusi tolygiai, retai aptinkama tik dideliuose miškų masyvuose, monotoniškose laukų platybėse.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisimosi periodu dažniausiai aptinkama laukų, pakelių želdiniuose, pamiškėse, plynose kirtavietėse. Mėgsta sausesnes vietas. Gausi nedideliuose pušynėliuose, taip pat melioracijos griovių išraižytoje vietovėje. Krūmotose šlapiose pievose jų gausumas kone 12 kartų mažesnis nei pušynuose. Pelkėtose vietose visai neperi. Apsigyvena ir priemiesčių parkuose, ypač jaunuose retuose želdiniuose.

Aktyvi tik dieną. Nevengia žmogaus. Žiemą telkiasi tarp fermų, sandėlių, šiaudų stirtų. Dažnai maisto ieško ant kelio, šalikelėse. Tuo laiku jų gana daug pakliūva po mašinų ratais.

Veisimosi periodu pora užima tam tikrą teritoriją, kurią patinas aktyviai gina. Rudenį ir žiemą telkiasi į būrius po kelis ar keliasdešimt paukščių. Pavasarį, paprastai pirmoje kovo pusėje, tik atšilus orui, būreliai pakrinka. Patinai pasirenka lizdo teritorijas ir pradeda giedoti. Giesmelė monotoniška, bet maloni. Giedodamas paprastai tupi ant medžių, krūmų, elektros atramų, tvorų ir t. t.

Startos giesmė

Lizdą suk ant žemės arba neaukštai krūmuose, želdiniuose. Per metus įprastos dvi dėtys. Vienoje dėtyje paprastai būna maždaug 4 kiaušiniai, perimi 12–13 dienų. Jauniklius apie savaitę maitina tėvai. Skraidyti pradeda maždaug 16 dienų amžiaus.

Minta augalų sėklomis: piktžolių bei kultūrinių varpinių augalų. Lesa tik nuo žemės. Veisimosi periodu lesa ir bestuburius. Jaunikliai maitinami ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.


Commons-logo.svg

Vikiteka