Galilėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Galilėjus
Galileo by Passignano.jpg
Gimė: 1564 m. vasario 15 d.
Piza
Mirė: 1642 m. sausio 8 d. (77 metai)
Florencija
Tautybė: Italas
Veikla: astronomas, matematikas, filosofas, fizikas
Organizacijos: Pizos universitetas
Padujos universitetas
Alma mater: Pizos universitetas
Žinomas už: Kinematika
Dinamika
Teleskopas
Heliocentrizmas
Commons-logo.svg Vikiteka: GalilėjusVikiteka
Parašas
Galileo Galilei Signature 2.svg

Galilėjas Galilėjus (it. Galileo Galilei; 1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.

Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė Koperniko idėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1564 m. vasario 15 d. Italijoje, Pizos mieste, čia mokėsi, įstojo į universitetą, tačiau nebaigė jo dėl finansinių sunkumų. Vėliau, būdamas 25 metų,[1] pradėjo dėstyti matematiką Pizos universitete, šiek tiek vėliau persikėlė į Paduvos universitetą, kur dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją iki 1610 metų. 1612 m. paskelbė darbą „Svarstymai apie kūnus, kurie yra vandenyje, ir apie tuos, kurie jame plaukia“.[2] Palaidotas Santa Croce bazilikoje, Florencijoje.

Išradimai[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Galilėjui

Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo atradimo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangaus stebėjimui. Naudodamasis 1608 metais Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino iki 20 kartų didinančio. Galilėjus 1610 metais atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus, Mėnulio kalnus, Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusių Saulės dėmes (kinai dėmes stebėjo žymiai anksčiau). Pirmasis pasisakė prieš manierizmą. Idėjų semtis siūlė iš realaus gyvenimo.

Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį ir sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti. 1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiame Pizos bokšte tyrė laisvojo kritimo dėsnį. Pasisakė už Koperniko heliocentrinę sistemą, užsitraukdamas Katalikų bažnyčios nemalonę. Už scholastinės Aristotelio fizikos neigimą 1632 m. jam teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Iš pradžių priverstas tylėti, vėliau, grasinamas kankinimais, atsisakė savo pažiūrų. Nuo 1633 m. laikytas namų arešte. Jo konfliktas su Bažnyčia įkvėpė daugelį žymių rašytojų (pvz., Bertoldą Brechtą). Praėjus daugiau kaip trims amžiams po Galilėjaus mirties, popiežius Jonas Paulius II Katalikų bažnyčios vardu pripažino, kad su Galilėjumi buvo elgtasi neteisingai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Michael Mark Woolfson. Time, Space, Stars and Man – The Story of the Big Bang. London: Imperial College Press, 2013, 148 p. ISBN 978-1-84816-933-3.
  2. Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 23 p. ISBN 9986-433-29-0.