Franko-Provensalio dialektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Franko-Provensalio kalba
(Franco-Provençal, patouès)
KalbamaItalija, Šveicarija, Prancūzija
Kalbančiųjų skaičiusGimtoji 113 400
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųPotencialiai nykstanti kalba: Italija
nykstanti kalba: Šveicarija, Prancūzija
KilmėIndoeuropiečių
 Italikų
  romanų
   Vakarų


    Galo-romanų
     Oïl


      Franko-Provensalio
Oficialus statusas
Oficiali kalbasaugoma statuto Aostos slėnio autonominiame regione
Kalbos kodai
ISO 639-2roa
ISO 639-3frp

Franko-Provensalio, arba arpitano kalba (šnek. k. patouès; it. francoprovenzale, arpitano, patoa; prancūzų k. francoprovençal, arpitan, patois) – romanų kalba, turinti keletą atskirų tarmių, sudarančių kalbinį porūšį, besiskiriantį nuo prancūzų ir oksitanų kalbų. Terminą XIX a. sukūrė G. I. Askolis: kalba turi prancūzų ir provansiečių kalbų bruožų, tačiau nė vienai jų nepriklauso. Tačiau šis terminas kelia šiokį tokį nepasitenkinimą, ir vis labiau populiarėja neologizmas „arpitanas“.

Mūsų dienomis didžioji dalis Franko-Provensalio vartotojų gyvena Aostos slėnio autonominiame regione Italijoje. Kalba taip pat vartojama Turino provincijos Alpių slėniuose, dviejuose atskirtuose Fodžijos provincijos miesteliuose ir Šveicarijos Romandijos regiono kaimo vietovėse. Prancūzijoje ji turi regioninės kalbos statusą ir yra viena iš didžiųjų Prancūzijos romanų kalbų, nors ir nėra plačiai vartojama. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje pastebimas atgimstantis susidomėjimas regioninėmis kalbomis. Organizacijos bando išsaugoti jas per kultūrinius renginius, švietimą, akademinius tyrinėjimus ir spaudą.

Kalbėtojų skaičius sparčiai krenta. Pasak UNESCO (1995 m.), Franko-Provensalis yra „potencialiai nykstanti kalba Italijoje“ bei „nykstanti kalba“ Šveicarijoje ir Prancūzijoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]