Italų-romanų kalbos
| Italų-romanų kalbos | |
| Paplitimas | Italija, Prancūzija |
|---|---|
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių,[1][2][3][4] priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.
Italų–romanų kalboms priklauso:
Kai kurie kalbininkai italų–romanų kalboms priskiria retoromanų kalbas.
Italų–romanų kalbas klasifikuoti sudėtinga dėl to, kad atskirų kalbų kilmė faktiškai yra skirtinga. Šiaurės Italijos tarmės panašiausios į oksitanų–romanų kalbas, o Pietų Italijos kalbos turi daugybę jas su rytų romanų kalbomis jungiančių ypatybių. Bendrinė italų kalba pasižymi tiek vakarų, tiek rytų romanų kalbų ypatybėmis.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rosanna Sornicola (1977). Liguori (red.). La competenza multipla. Un'analisi micro-sociolinguistica. Napoli.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ John Trumper; Marta Maddalon (1980). Brenner (red.). L'italiano regionale tra lingua e dialetto. Cosenza.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Gaetano Berruto (2004). Laterza (red.). Prima lezione di sociolinguistica. Bari.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Michele Loporcaro (2009). Laterza (red.). Profilo linguistico dei dialetti italiani. Bari.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
| |||||||||||||||||||||||
