Italų-romanų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Italų-romanų kalbos
PaplitimasItalija, Prancūzija
KilmėIndoeuropiečių kalbos
Italų–romanų kalbos

Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių,[1][2][3][4] priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.

Italų–romanų kalboms priklauso:

Kai kurie kalbininkai italų–romanų kalboms priskiria retoromanų kalbas.

Italų–romanų kalbas klasifikuoti sudėtinga dėl to, kad atskirų kalbų kilmė faktiškai yra skirtinga. Šiaurės Italijos tarmės panašiausios į oksitanų–romanų kalbas, o Pietų Italijos kalbos turi daugybę jas su rytų romanų kalbomis jungiančių ypatybių. Bendrinė italų kalba pasižymi tiek vakarų, tiek rytų romanų kalbų ypatybėmis.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rosanna Sornicola (1977). Liguori, ed. La competenza multipla. Un'analisi micro-sociolinguistica. Napoli. 
  2. John Trumper (1980). Brenner, ed. L'italiano regionale tra lingua e dialetto. Cosenza. 
  3. Gaetano Berruto (2004). Laterza, ed. Prima lezione di sociolinguistica. Bari. 
  4. Michele Loporcaro (2009). Laterza, ed. Profilo linguistico dei dialetti italiani. Bari.