Rytų romanų kalbos
| Rytų romanų kalbos | |
| Paplitimas | Balkanai, dalis Rytų Europos |
|---|---|
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos |
Rytų romanų kalbos[1] – romanų kalbų pogrupis. Rytų romanų kalboms priklauso:[2]
Kai kada į rytų romanų pogrupį įtraukiama mirusi dalmatų kalba (pagal kitą klasifikaciją ji priskiriama italų–romanų kalboms),[3] dalmatų kalba laikoma tiltu tarp italų ir rumunų kalbų.[4]
Rytų romanų pogrupis – tarp romanų kalbų negausiausias, rytų romanų kalbomis šneka maždaug 5% romanakalbių žmonių. Iš viso yra apie 28 mln rytų romanų kalbų vartotojų.[5]
Rytų romanų kalbų ypatybės:
- postpozicinis artikelis (kai kurių kalbininkų manymu, ši ypatybė nerodo priklausymo rytų romanų kalboms, nes postpozicinis artikelis yra balkanizmas, būdingas ir neromanų kalboms);
- lotynų kalbos bendraties su priesaga -re daiktavardėjimas;
- platus konjunktyvo vartojimas (kai kurių kalbininkų manymu, ši ypatybė taip pat nėra rytų romanų kalbų bruožas, nes konjunktyvo vartojimas vietoj bendraties būdingas ir neromaniškoms Balkanų kalboms);
- didelis ketvirtosios asmenuotės (su -i) produktyvumas;
- morfologinė priebalsių palatalizacija;
- gausūs ir gerai adaptuoti leksiniai ir morfologiniai skoliniai iš slavų ir kitų kaimyninių kalbų (nuo 20 iki 60% visos leksikos);
- išsaugota linksnių (su šauksmininku – du–trys linksniai, o rumunų kalboje – penki).[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Schulte, Kim (2009). „Loanwords in Romanian“. In Haspelmath, Martin; Tadmor, Uri (eds.). Loanwords in the World's Languages: A Comparative Handbook. De Gruyter Mouton. pp. 230–259. ISBN 978-3-11-021843-5.
- ↑ Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin (2019). „Catalogue of languages and families“. Jena: Max Planck Institute for the Science of Human History. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-02. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.
- ↑ Swiggers, Pierre (2011). „Mapping the Romance Languages of Europe“. In Lameli, Alfred; Kehrein, Roland; Rabanus, Stefan (eds.). Language Mapping: Part I. Part II: Maps. De Gruyter Mouton. pp. 269–301. ISBN 978-3-11-021916-6.
- ↑ Posner, Rebecca (1996). The Romance Languages. Cambridge University Press. ISBN 978-0-52-128139-3.
- ↑ Româna, Nuoroda tikrinta 2021-09-27
- ↑ Olegas Poliakovas, Teresė Paulauskytė (redaktorė) (2011-12-08, red. 2018-12-20). „Romanų kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)
| |||||||||||||||||||||||
