Erškėtyno šaltinis ir akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Erškėtyno šaltinis ir akmuo
Erškėtynas. Akmuo ir šaltinis 2.JPG
Erškėtynės šventvietė: šulinys trykštančio šaltinio vietoje ir akmuo, prie kurio apsireiškė Marija

Erškėtyno šaltinis ir akmuo
Koordinatės
55°59′01″š. pl. 21°13′35″r. ilg. / 55.983748°š. pl. 21.226517°r. ilg. / 55.983748; 21.226517Koordinatės: 55°59′01″š. pl. 21°13′35″r. ilg. / 55.983748°š. pl. 21.226517°r. ilg. / 55.983748; 21.226517
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 15 m²
Registro Nr. 28185 / M258K /

Erškėtyno (Erškėtynės) šaltinis ir akmuošventvietė,[1] esanti Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, prie Joskaudų ir Kadagynų kaimų, 4,5 km į pietvakarius nuo Darbėnų, 0,4 km į šiaurės vakarus nuo Tenžės upelio, miške. Ši vieta priklauso Joskaudų miško kvartalui Nr. 46, Kadagynų (Erškėtyno) vietovei. Šventvietė ir aplink esanti teritorija sutvarkyta, prie jos atvykusiems maldininkams ir kitiems lankytojams, keliautojams įrengta erdvi aikštelė, pastatyti suolai, pavėsinės. Sakraline vadinama vieta gali būti pasiekiama vietinės reikšmės keliais, tarp kurių: iš rytų pusės – nuo kelio  218  KretingaSkuodas  ties Daubėnais, iš vakarų pusės – nuo kelio  2309  PalangaLazdininkai  Lazdininkuose. Vyresnės kartos žmonės Erškėtyno vietovę tebelaiko šventa, per svarbias krikščioniškas šventes čia atvyksta tikintieji.

Už 20 m nuo šventvietės pastatyta mūrinė koplyčia

2003 m. Erškėtynės šaltinis ir akmuo buvo įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 28185).[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie akmens ir žydinčių erškėčių, kur ištekėjo šaltinis, pagal vieną iš versijų,[3] 1926 m. Lazdininkų gyventojai Barborai Pocienei (1854-1953) apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Moters užsispyrimo ir pamaldumo dėka buvo pastatyta nedidelė medinė, 1,2 m aukščio koplytėlė. Pagal kitą versiją pasakojama, kad Švč. Mergelė Marija pasirodžiusi ant akmens piemenėliams.[1] Pagal trečią versiją, atsimenamas keliautojas, kuris čia sustojęs poilsio ir užmigęs. Jis sapne išgirdo balsą, paliepusį „Palik mane čia“. Pabudęs negalėjo pakelti savo krepšio nuo sunkumo. Pagalvojęs, kad kažką čia turi palikti. Jis išėmė Mergelės Marijos paveikslą ir padėjo prie akmenų, tuomet lengvai pakėlė krepšį. Nuėjęs į Joskaudus papasakojo apie įvykį kaimo gyventojams ir šie vietovėje pastatė koplytėlę.[4] Vėliau B. Pocienės ir kitų tikinčiųjų pastangomis 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais – vietoje senosios medinės koplytėlės buvo sumūryta raudonplytė Erškėtyno koplyčia.

Iš po akmens, iš žemės gelmių žiemą vasarą tryškęs šaltinis nuo seno garsėjo gydomosiomis galiomis. Juo dažniausiai buvo plaunamos akys, veidas, plaunamos žaizdos, nešama aukų (gėlių, žvakių, kaspinų), į jį metamos monetos, statomi kryžiai, skulptūrėlės. Erškėtynės šaltinis buvo gausiai lankomas per Sekmines, Žolinę, kitas religines šventes.

Pasakojama, kad sovietmečiu apleidus koplyčią šaltinio vanduo buvo išdžiuvęs, bet žmonėms vėl deramai sutvarkius vietą, šulinyje vanduo atsirado.

Aplink miške glūdinčią garsią Kadagynų šventvietę (Erškėtynę) driekiasi archeologiškai vertinga vietovė su Joskaudų alkakalniu (Alkos kalnu) ir kapinynu. Pasakojama, kad šiose vietose jau senovėje savo dievus garbino žemaičių protėviai. 20 m į šiaurės rytus nuo šaltinio auga du dideli ąžuolai.[1] Pasak padavimų, prie jų vaidilutės kūreno šventąją ugnį.[3]

Šventvietės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erškėtynės šaltinis, dar vadinamas Kadagynų šventvietės šaltiniu, trykšta iš šaltiniuotos versmės lėkštame šlaite. Sausringais metais gali išdžiūti.[5] Aikštelė aplink buvusį šaltinį ir priėjimo takas išgrįsti betono plytelėmis. Šaltinio vandeniui kaupti ir pasemti įrengtas šulinys. Šaltinis, palyginti, mažai vandeningas, jo vanduo kalcio, magnio hidrokarbonatinis.[3]

Šalia stūksantis akmuo yra 2,2 m ilgio, 1,6 m pločio (ties žemės paviršiumi) ir 1,3 m aukščio. Sudarytas iš rusvo smulkiagrūdžio granito.[1] Ant jo įtaisyta juodo akmens paminklinė plokštė su iškaltu Marijos atvaizdu ir žodžiais: „TAU PIRMOSIOS / GĖLĖS ŽYDĖS / SVEIKA / MARIJA“. Prie akmens esantis šaltinis (dabar šulinys) anksčiau tryškęs iš po jo. Yra įrengtas 1 m skersmens betoninis rentinys, uždengtas skardiniu dangčiu su varstoma anga.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Joskaudų Erškėtynės akmuo ir šaltinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. „Šaltinis ir akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-02-21. 
  3. 3,0 3,1 3,2 Lietuvos šaltiniai ir versmės. Kadagyno šaltinis (Geologijos tarnyba)
  4. Robertas Gedvydas Srinskas. Erškėtynas, 16 p.
  5. Erškėtyno šaltinis Žemaitijos miške pranašauja lietingą rudenį. 2014-08-21, 15min.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka