Neolito revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Žemdirbystės židiniai ir jos paplitimas: derlingasis pusmėnulis (11 000 p.m.e), Jangdzės ir Huanghės baseinas (9 000 p.m.e) Naujosios Gvinėjos aukštumos (9000–6000 p.m.e), Centrinė Meksika (5000–4000 p.m.e), Šiaurinė Pietų Amerika (5000–4000 p.m.e), Užsachario Afrika (5000–4000 p.m.e, tiksli vieta nežinoma), Rytinė Šiaurės Amerika (4 000–3 000 p.m.e).[1]

Neolito revoliucijaXX a. ketvirtajame dešimtmetyje Gordono Čaildo įvesta sąvoka. Šia sąvoka norėta pabrėžti didžiulius akmens amžiaus žmonių gyvenimo poslinkius, kurie įvyko perėjus nuo klajokliškos gyvulininkystės bei rankiojimo–medžioklės prie žemdirbystės ir gyvulininkystės. Holocene, prieš maždaug 10–11 tūkstančių metų žmonės tapo sėslūs, kūrė nuolatines gyvenvietes. Anot mokslininko, tai vienas iš lemtingiausių įvykių žmonijos istorijoje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Farmers and Their Languages: The First Expansions“. Science, 300 (5619), 597–603 (2003). DOI:10.1126/science.1078208. PMID 12714734. 
  2. Timothy Darvill. Neolithic Revolution. The Concise Oxford Dictionary of Archaeology. 2009. Oxford University Press.