Eolidė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eolija)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mažosios Azijos istorinis regionas
Eolidė (Αιολίς)
Šalis Turkija
Tautos Eoliečiai
Valstybės Eolijos lyga
Miestai Smirna ir kt.
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Mysija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Eolidė (gr. Αιολίς = Aiolis), arba Eolija, Ajolidė, Aeolidė – istorinis regionas Anatolijos šiaurės vakarinėje pakrantėje (dabar Turkija). Jos vardas kilo nuo eoliečių genties (gr. Αἰολεῖς = Aioleis), kuri archajiniu laikotarpiu gyveno Egėjo jūros salose ir pakrantėse.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eolidės gyvenvietės

Eolidę sudarė siauras pajūrio ruožas aplink kelias Egėjo jūros įlankas: nuo Gedizo upės (senovės graikų Hermas) pietuose iki Bigos pusiasalio (Troados) šiaurėje. Be to Eolidei priklausė ir didelė Lesbo sala, esanti Edremio įlankoje.

Regionas ribojosi su Jonija pietuose (sąlyginė riba buvo Hermo upė), Lydija pietryčiuose, Mysija rytuose, Troada šiaurėje. Kartais Eolidė buvo priskiriama išplėstiniam Mysijos regionui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

II tūkst. pr. m. e. Eolidė kartu su gretima Troada bei Mysija greičiausiai priklausė XV a. pr. m. e. hetitų šaltiniuose minimai [[Asuva|Asuvos konfedercijai, kurioje minimos 22 valstybėlės. Tačiau Eolidės regiono formavimasis prasidėjo tik apie 1000 m. pr. m. e., kuomet iš Balkanų pusiasalio išstumti eoliečiai migravo į Mažąją Aziją, ir čia ėmė kurti savo polius. Regionas daugiau formavosi kaip atskirų polių tinklas, o ne kaip nepertrūkstama geografinė teritorija.

Nuo Archajinio laikotarpio Eolidė niekada nebuvo vieninga valstybė, ir ją sudarė daug atskirų polių. Jau VIII a. pr. m. e. jie susijungė į politinę konfederaciją – Eolijos lygą. Ši susidėjo iš 12 narių, kurie turėjo bendrą pavadinimą dodekapolis. Nariai buvo: Frikonis, Larisai, Neonteichas, Temnas, Cilla, Notionas, Egiroesa, Pitanė, Aigai, Myrina, Grynėja ir Smirna.

Svarbiausias Eolidės polis buvo Smirna, kartu ir piečiausias, buvęs arčiausiai Jonijos. Todėl 699 m. pr. m. e. Smirna buvo prijungta prie Jonijos lygos, tapdama tryliktuoju jos nariu. Eolijoje tuo tarpu liko tik 11 polių.

560–546 m. gretimą Lydiją valdant Krezui, Eolidė buvo užimta šio karaliaus. Vėliau Eolidė buvo valdoma Persijos. Kuomet Persija buvo nugalėta, Eolidė palaikė Atėnų pusę (priklausė Delo sąjungai), vėliau ją valdė Makedonija.

Padalinus Aleksandro Makedoniečio imperija, Eolidė buvo valdoma Seleukidų. Joje konsolidavosi nauja karalystė – Pergamas, kuri valdė Eolidę iki 133 m. pr. m. e. Vėliau regionas perėjo Romos Respublikos valdžiai. Romėnų laikais ji priklausė Azijos provincijai.