MG grupė
 | |
| Forma | UAB |
|---|---|
| Įkurta | 2000 m. |
| Pajamos | 607 mln. eurų (2017) |
| Pelnas | 22,744 mln. eurų (2017) |
| Darbuotojų | 3920 |
| Tinklalapis | mgbaltic.lt |
MG grupė, UAB (ankstesnis pavadinimas UAB Koncernas „MG Baltic“) – 2000 m. įkurta įmonių grupė, priklausanti Dariui Mockui.[1]. Naujasis pavadinimas pakeistas 2021 m. liepos 1 d.[2]
„MG grupė“ 2020 m. pabaigoje valdė daugiau nei 80 bendrovių. Koncernas vykdo veiklą Baltijos šalyse ir kitose užsienio rinkose (Lenkija, Jungtinė Karalystė), teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 50 pasaulio šalių. „MG grupės“ grupės apyvarta 2020 m. siekė 693 mln. eurų, pelnas – 30,4 mln. eurų.[3] Koncernui priklausančiose įmonėse 2020 m. pabaigoje dirbo apie 3600 darbuotojų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koncernas savo veiklos pradžią sieja su 1992 m. įkurta įmone „Investicijos fondas“.[1]
1993 m. įkurta kita įmonių grupės dalis – įmonė „Mineraliniai vandenys“.[1] 1995 m. ji įjungta į holdingą „Minvista“, vėliau pakeitusį pavadinimą į „MV Baltic“.[1] 1993 m. privatizuota Valstybinė drabužių prekybos bazė, įkurta bendrovė „Apranga“.[1] Vėliau prie jos prijungtos kitos įmonės, sudarytas koncernas „Ifanta“.[1] 1995 m. įsteigta įmonė „Troja“, vėliau įjungta į „MG Valda“.[1] 2000 m. šios įmonės buvo sujungtos į įmonių grupę, pavadintą MG Baltic.[1]
2003 m. „Ifanta“ pavadinimas pakeistas į „MG Baltic Investment“, „MV Baltic“ – į „MG Baltic Trade“, „MG Baltic Investment“ nusipirko LNK, „Mineraliniai vandenys“ – AB Stumbras.[1]
2005 m. koncernas pardavė įmones, nepatekusias į penkis sektorius, į kuriuos ruošėsi susitelkti (nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, alkoholio gamyba, žiniasklaida, plataus vartojimo prekių gamyba ir prekyba).[1]
2006 m. „MG Baltic Investment“ įsigijo statybos įmonę „Mitnija“.[1] Koncernas taip pat įkūrė „Alfa.lt“ žiniasklaidos portalą.[1] 2007 m. suformuota „MG Baltic Media“ sudaryta iš „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei „Alfa media“, suformuotos dukterinės įmonės Lenkijoje („MV Poland“), Latvijoje („MV Latvia“), Estijoje („MV Eesti“).[1]
2014 m. UAB „Mineraliniai vandenys“ įsigijo įmonių grupę „Alita“.[1] 2017 m. UAB „Naujienų centras“ parduota „Alfa media“.[4]
2021 m. UAB Koncernas „MG Baltic“ pakeitė pavadinimą į „MG grupė“, UAB[5].
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2015 m. duomenimis koncernas susidėjo iš trijų dalių:[6][1]
|
|
Nuo to laiko buvo parduota „Alfa media“.
Iš viso 2015 m. įmonių grupė valdė 72 įmones.[1]
Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koncerno prezidentas nuo jo įkūrimo buvo jo savininkas Darius Mockus.[1][7] Iki 2018 m. buvo trys viceprezidentai: Raimondas Kurlianskis, Artūras Listavičius, Rolandas Vingilis.[7] 2017 m. gruodį paskelbta, kad nuo 2018 m. viceprezidentų pareigybės bei įmonės valdyba naikinamos, o Raimondas Kurlianskis trauksis iš visų pareigų koncerne dėl, kaip teigta pranešime, „būtinybės susitelkti į artėjantį teisminį procesą“.[7] Iki tol į valdybą be prezidento ir viceprezidentų įėjo Ekonomikos ir finansų direktorius Vidas Lazickas, IT ir pirkimų direktorius Marijus Strončikas ir Romanas Raulynaitis.[1]
Santykiai su politikais, valstybės institucijomis, visuomene[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m., prieš uždraudžiant juridiniams asmenims teikti paramą partijoms, „MG Baltic Media“ parėmė kelias partijas: Tėvynės Sąjungą (40000 Lt), Tvarka ir teisingumas (40000 Lt), Lietuvos socialdemokratų partiją (35000 Lt), Lietuvos žaliųjų sąjūdį (25000 Lt) Liberalų ir centro sąjungą (20000 Lt).[1]
2018 m. birželio 5 d. 2016–2020 m. Seimas, pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms, kuriose teigta, jog „MG Baltic“ yra grėsmė valstybei.[8][9] Vėliau koncernas kreipėsi į teismą, reikalaudamas paskelbti kai kuriuos komiteto pirmininko Vytauto Bako teiginius neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais reputaciją.[10]
2023 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, politikai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Vytautas Gapšys, Gintaras Steponavičius.[11]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2021/07/01/darius-mockus-per-penkerius-metus-lietuvoje-investuosime-500-mln-eur
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2021/06/07/mg-baltic-pajamos-pernai-augo-76-iki-693-mln-eur
- ↑ „Portalo alfa.lt kontrolę perėmė O.Lukošius“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-14.
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2021/07/01/darius-mockus-per-penkerius-metus-lietuvoje-investuosime-500-mln-eur
- ↑ http://www.mgbaltic.lt/lt/apie-mus/struktura/
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Liucija Zubrutė „„MG Baltic“ persitvarko, paleidžia Kurlianskį“, „Verslo žinios“, 2017-12-18 [1]
- ↑ Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, 2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1228
- ↑ Gytis Pankūnas, „Seimas palaimino NSGK tyrimo išvadas: „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įvardinti grėsme valstybei“, LRT.lt, 2018-06-05 15:48 [2]
- ↑ „Koncernas „MG Baltic“ iš NSGK pirmininko Vytauto Bako reikalauja 20 tūkst. eurų“. delfi.lt. Delfi. 2018-10-01. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „MG Baltic“ byloje – apeliacinio teismo verdiktas: Kurlianskiui skirta 6 metai laisvės atėmimo, Masiuliui – penkeri su puse metų