Jurgis Griška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Jurgis Griška (1940 m. kovas)

Jurgis Griška (g. 1906 m. kovo 21 (balandžio 3) d. Mačiūnų kaimas, Prienų valsčius, Marijampolės apskritis[1] – 1969 m. balandžio 1 d., Vusteris, Jungtinės Amerikos Valstijos, Masačusetso valstija) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurgis Griška gimė ir augo ūkininkų Pranciškaus Griškos ir Gertrūdos Daunoraitės šeimoje. Studijavo Paryžiuje. Dirbo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje. Vėliau – agentūroje ELTA, kurioje iš pradžių užėmė vertėjo, vėliau – redaktoriaus, o 1941 m. – direktoriaus pareigas. Nuo 1938 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.[2]         

Priešingai nei iki šiol buvo skelbta, prieš prasidedant antrajai sovietų okupacijai J. Griška nebuvo komunistų suimtas ir nužudytas gulage, bet 1944 m., gresiant represijoms, su žmona Vera Griškiene (1905 m. lapkričio 22 d. – 1979 m. liepos 1 d.) pasitraukė iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, po to išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – 1949 m. rugsėjo 3 d. kartu su žmona laivu „General Stewart“ pasiekė Niujorką ir kurį laiką gyveno Brukline. Vėliau su žmona ir dukra (g. apie 1949–1950 m.) persikėlė į Vusterį (Masačusetso valstija), kuriame gyveno gausi lietuvių bendruomenė.[3]

Kitiems J. Griškos šeimos nariams represijų išvengti nepavyko. J. Griškos brolis Pranciškus vel Pranciškus Viktoras vel Pranas Griška (1889 [4] –apie 1923) – inžinierius, Aleksandro I susisiekimo kelių inžinierių instituto Sankt Peterburge auklėtinis, vienas iš „Lietuvių tautos meno fondo“ (Sankt Peterburgas, 1917 m.), steigėjų buvo nušautas (sušaudytas?) Sankt Peterburge (tada – Petrogradas). P. Griška buvo vedęs garsaus meteorologo, Stepono Olšausko (1892–1959) seserį Mariją Olšauskaitę (1894–1959).

Kitas J. Griškos brolis – Oranų kaime (Gižų valsčius, Vilkaviškio apskritis) ūkininkavęs Bronislovas Griška (1891–1946) – buvo laisvės kovų dalyvis ir žuvo 1946 m. gegužės 1 d. Vorkutos lageryje. J. Griškos sūnėnas Juozas Stravinskas (1914–1946) buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų Tauro apygardoje (slapyvardis Kardas, Žiedas).

Svarbiausios publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Irena Nemirovskaja, Meilė ir auksas, iš rusų kalbos vertė Jurgis Griška, kalbą taisė ir tekstą lygino Eduardas Viskanta, Kaunas: „Literatūros knygyno leidinys“, 1933.
  • François Mauriac, Gyvačių lizdas, iš prancūzų kalbos vertė Jurgis Griška, Kaunas: Žinijos bendrovės leidinys Nr. 59, 1934. Antra laida – New York: Gabija, 335 Union Ave., Brooklyn 11, 1953. Trečia laida – Kaunas: Vaiga, 1994.
  • Alfred Wautier dʼAygalliers, Meilės disciplina, iš prancūzų kalbos vertė Jurgis Griška, Kaunas: Sakalas, 1936.
  • Albert Niessel, Vokiečių išsikraustymas iš Baltijos kraštų: memuarai: įnašas vokiečių galvosenai tirti, iš prancūzų kalbos vertė Jurgis Griška, Kaunas: Sakalas, 1938.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Prienų RK bažnyčios 1904–1907 m. gimimo metrikų knyga, LVIA, f. 1236, ap. 26, b. 48, l. 314, Nr. 94.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 156 psl.
  3. Gyvenamoji vieta nustatyta remiantis J. Griškos 1956 m. laišku iš Vusterio brolio B. Griškos žmonai Magdalenai Radušytei-Griškienei (1900–1970) į Marijampolę (privatus Redos Griškaitės archyvas).
  4. Prienų RK bažnyčios 1889 m. gimimo, santuokų ir mirties metrikų knyga, LVIA, f. 1236, ap. 3, b. 978, l. 33r, Nr. 132.
  1. „Naujausi naujakuriai“, Dirva, 1949, rugsėjo 9 d.
  2. Laiškai lietuviams, 1953, Nr. 6, in: laiskailietuviams.lt, http://laiskailietuviams.lt/index.php/vol-4-1953m/1953m-6-birzelio.
  3. „Dėžė Nr. 2, Byla Nr. 16: „LR Generalinio konsulato New Yorke išsiunčiamieji raštai 1956 m. rugpjūčio 15 d.–spalio 31 d. Mašinraščio kopijos. 643 lapai“, in: Amerikos lietuvių Kultūros archyvas (Alka). Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas New Yorke, Kambarys Nr. 7, parengė Kristina Ūsaitė, 2009-06-11, p. 134, p. 139 (Nr. 244).
  4. Domas Šniukas, „ELTA“, in: vle.lt, https://www.vle.lt/Straipsnis/ELTA-52634;  Lietuvos Respublika, „ELTA – Lithuanian News Agency (1940)“, in: youtube.com, 2013-05-3, https://www.youtube.com/watch?v=IUrKhb7SBnk).
  5. „Worcester, Massachusetts“, in: global.truelithuania.com, http://global.truelithuania.com/worcester-massachusetts-314/.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Griška 1940 m. filme apie ELTĄ (Juliaus Miežlaišlio sukurta 19.45 min trukmės filmuota medžiaga „ELTA – Lithuanian News Agency“ (1940 m.) saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve)