Didžioji antis

Didžioji antis (Anas platyrhynchos) – žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. Iš šios laukinių ančių rūšies yra kilusios naminės antys (Anas platyrhynchos domesticus).

Išvaizda

Didžiosios anties gaigalas (patinas)

Didžiosios anties patelė

Jauniklis

Ančių kreksėjimas

Didžiosios anties kūno ilgis (įskaitant uodegą) 50–65 cm, tarp abiejų išskėstų sparnų galų atstumas 81–98 cm, snapo ilgis 4,4-6,1 cm, kūno svoris 0,72–1,58 kg, o rudenį prieš migraciją imitusių ančių svoris gali siekti iki 2 kg.

Gaigalų plunksnų spalva yra pilka, krūtinė ruda, nugara rusva su juodu apvadu. Galva žalsvai melsva su baltu žiedu ant kaklo. Patelės netiek ryškios, jos yra pilkai rudos ir tik antsparniai turi metališkai melsvą veidrodėlį (kaip ir gaigalų).

Šeriasi kartą per metus nuo birželio mėnesio. Šėrimasis trunka apie mėnesį. Gaigalų išvaizda vasarą nedaug skiriasi nuo patelių. Liepos pradžioje juos galima atskirti tik pagal snapo spalvą. Gaigalų snapas lieka geltonas, o patelių – tamsiai rusvai-pilkas. Nuo liepos pabaigos ir patelių snapas pasidaro gelsvas. Nuo rugpjūčio vidurio pradeda augti naujos plunksnos.

Didžiosios antys turi apie 10 000 pūkinių ir dengiamųjų plunksnų, kurios jas saugo nuo drėgmės ir šalčio. Jos nuolat jas prižiūri, snapu sutepdamos riebalais, paimtais iš specialios liaukos virš uodegos.

Paplitimas

Didžioji antis labiausiai paplitusi ir labiausiai žinoma ančių rūšis. Sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Daugelyje vietų aptinkama su naminėmis antimis susikryžminusių ančių. Jos dažnai skiriasi savo išvaizda.

Biotopas

Gyvena prie vandens telkinių.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje tai dažniausiai sutinkama laukinių ančių rūšis.

Migracija

Didžiosios anties migracija priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Jeigu Lietuvoje perinčios antys žiemoti dar skrenda į pietvakarių Europą, tai vidurio Europoje gyvenanti populiacija nerodo jokių migracijos požymių.

Maistas

Didžiosios anties pagrindinis maistas yra augalinės kilmės. Ji minta sėklomis, vaisiais ir vandens augmenija, taip pat ir gyvūniniu maistu – buožgalviais, varlėmis, įvairiais vabzdžiais, smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis ir kitais vandens gyviais. Ieškodamos maisto, nardo po vandeniu.

Dauginimas

Didžiosios antys paprastai yra monogamės. Patelės peri kartą metuose. Nuo 7 iki 16 kiaušinių dėtis išperima per 25-28 dienas. Jaunikliai po aštuonių savaičių pradeda skraidyti.

Priešai

Natūralūs priešai – lapės, kiauniniai žvėreliai, paprastieji meškėnai, dalis plėšriųjų paukščių.

Amžius

Gamtoje didžioji antis išgyvena iki 15 metų amžiaus.

Kiti duomenys

Bendruomeninis paukštis, gyvena įvairaus dydžio kolonijomis. Gali skristi iki 110 km/val. greičiu.

Galerija

• 
  Didžiosios anties patinas skrydyje
• 
  Didžiosios anties patelė skrydyje
• 
  Didžiosios anties gaigalas.
• 
  Didžiosios anties patelė
• 
  Didžiosios anties lizdas su kiaušiniais
• 
  Ančiukai lizde
• 
  Patelė su jaunikliais
• 
  Didžiosios anties patelė su ančiukais
• 
  Du ančiukai
• 
  Didžiosios anties paūgėjęs jauniklis
• 
  Besiilsinti didžiosios anties patelė
• 
  Besimaitinanti didžiųjų ančių porelė
• 
  Žiemą ant ledo didžiosios anties (Anas platyrhynchos) patelė ir du gaigalai.

Šaltiniai

Vikižodynas

Nuorodos

• arkive.org / Mallard (Anas platyrhynchos) Archyvuota kopija 2018-05-24 iš Wayback Machine projekto. | angliškai
• youtube.com / Mallard ducks mate. MALLARDS ATTACK A MALLARD HEN
• youtube.com / Female Mallard Duck with Baby Ducklings being Attacked
• youtube.com / Gyvūnų globėjų asociacija. Didžioji antis