Didžioji antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anas platyrhynchos
Didžioji antis (Anas platyrhynchos)
Didžiųjų ančių porelė:
patelė ir gaigalas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Plaukiojančios antys
( Anas)
Rūšis: Didžioji antis
( Anas platyrhynchos)
Binomas
Anas platyrhynchos
Linnaeus, 1758
Didžiosios anties paplitimo arealas
Didžiųjų ančių paplitimo arealas
(oranžinė spalva)

Didžioji antis (Anas platyrhynchos) – žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. Iš šios laukinių ančių rūšies yra kilusios naminės antys (Anas platyrhynchos domesticus).

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios anties gaigalas (patinas)
Didžiosios anties patelė
Jauniklis
Ančių kreksėjimas

Didžiosios anties kūno ilgis (įskaitant uodegą) 50–65 cm, tarp abiejų išskėstų sparnų galų atstumas 81–98 cm, snapo ilgis 4,4-6,1 cm, kūno svoris 0,72–1,58 kg, o rudenį prieš migraciją imitusių ančių svoris gali siekti iki 2 kg.

Gaigalų plunksnų spalva yra pilka, krūtinė ruda, nugara rusva su juodu apvadu. Galva žalsvai melsva su baltu žiedu ant kaklo. Patelės netiek ryškios, jos yra pilkai rudos ir tik antsparniai turi metališkai melsvą veidrodėlį (kaip ir gaigalų).

Šeriasi kartą per metus nuo birželio mėnesio. Šėrimasis trunka apie mėnesį. Gaigalų išvaizda vasarą nedaug skiriasi nuo patelių. Liepos pradžioje juos galima atskirti tik pagal snapo spalvą. Gaigalų snapas lieka geltonas, o patelių – tamsiai rusvai-pilkas. Nuo liepos pabaigos ir patelių snapas pasidaro gelsvas. Nuo rugpjūčio vidurio pradeda augti naujos plunksnos.

Didžiosios antys turi apie 10 000 pūkinių ir dengiamųjų plunksnų, kurios jas saugo nuo drėgmės ir šalčio. Jos nuolat jas prižiūri, snapu sutepdamos riebalais, paimtais iš specialios liaukos virš uodegos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji antis labiausiai paplitusi ir labiausiai žinoma ančių rūšis. Sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Daugelyje vietų aptinkama su naminėmis antimis susikryžminusių ančių. Jos dažnai skiriasi savo išvaizda.

Biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena prie vandens telkinių.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje tai dažniausiai sutinkama laukinių ančių rūšis.

Migracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios anties migracija priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Jeigu Lietuvoje perinčios antys žiemoti dar skrenda į pietvakarių Europą, tai vidurio Europoje gyvenanti populiacija nerodo jokių migracijos požymių.

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios anties pagrindinis maistas yra augalinės kilmės. Ji minta sėklomis, vaisiais ir vandens augmenija, taip pat ir gyvūniniu maistu – buožgalviais, varlėmis, įvairiais vabzdžiais, smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis ir kitais vandens gyviais. Ieškodamos maisto, nardo po vandeniu.

Dauginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios antys paprastai yra monogamės. Patelės peri kartą metuose. Nuo 7 iki 16 kiaušinių dėtis išperima per 25-28 dienas. Jaunikliai po aštuonių savaičių pradeda skraidyti.

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralūs priešai – lapės, kiauniniai žvėreliai, paprastieji meškėnai, dalis plėšriųjų paukščių.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtoje didžioji antis išgyvena iki 15 metų amžiaus.

Kiti duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomeninis paukštis, gyvena įvairaus dydžio kolonijomis. Gali skristi iki 110 km/val. greičiu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Anas platyrhynchos“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas didžioji antis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]