Drėgmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rasa ant voratinklio.

Drėgmė paprastai reiškia vandenį mažais kiekiais. Drėgmė apibūdinama drėgniu – vandens kiekiu kūno masės arba tūrio vienete (atitinkamai g/kg ir g/m3), vandens masės procentine dalimi kūnuose.[1]

Drėgmės kiekis (drėgnumas) labai svarbus įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip sūris, bei džiovintuose produktuose, pvz., arbatoje. Per didelė drėgmė gali pagreitinti bakterijų dauginimąsi, maisto gedimą, pelyjimą, puvimą.

Per didelė drėgmė dažniausiai nepageidaujama, nes sukelia puvimo procesus medienoje ir kitose organinėse medžiagose, metalų koroziją bei trumpą sujungimą.

Gyventojai ir verslininkai įdeda daug pastangų apsisaugojimui nuo drėgmės poveikio, parduodama daug nuo drėgmės apsaugančių produktų. Daugelis prekių pakuojamos su išdžiovinančiais agentais, dažniausiai pagamintais iš silicio oksido.

Drėgmės sąvoka gali būti naudojama apibūdinti ir kitiems skystiems tirpikliams, ypač esantiems kietose medžiagose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]