Pereiti prie turinio

Dakų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dakų kalba
KalbamaDakija, Mezija
Kalbančiųjų skaičius0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusi
Kilmėindoeuropiečių
0dakų–trakų (?)
00dakų
Rašto sistemos-
Kalbos kodai
ISO 639-3xdc
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje

Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms. Jos vartojimo plotas turėjęs apimti Dakijos ir Mezijos kraštus, aprėpusius dabartinę Rumuniją, dalį Serbijos, Slovakijos, Bulgarijos, Vengrijos, Moldovos bei Ukrainos. Nėra aiškus santykis tarp dakų ir trakų kalbų – vieni tyrinėtojai dakų kalbą laiko trakų kalbos tarme, kiti laiko šias kalbas atskiromis, bet giminingomis.

Labai nedaug tėra išlikę dakų kalbos šaltinių: vienas dakiškas įrašas, IV a. gydytojų rankraščiai, kuriuose yra dakiškų augalų pavadinimų, nustatyta ~1150 asmenvardžių ir 900 vietovardžių, kurių kilmė galimai dakiška, taip pat dakiško substrato yra rumunų, albanų kalbose.

Indoeuropiečiai Balkanus turėję pasiekti ~2500 m. pr. m. e. (tiek pagal kurganų, tiek pagal Anatolijos hipotezes). Šis kraštas laikomas antrąja indoeuropiečių protėvyne, kur pradėjo skirstytis germanų, baltų, slavų, keltų gentys.

Bulgarijos kalbininkai Vladimiras I. Georgievas ir Ivanas Duridanovas, remdamiesi spėjamai dakiškais vietovardžiais, pabandė atkurti galimus dakiškus žodžius. Jų pateiktame sąraše gausu žodžių, atitinkančių baltų kalbas; pvz.:[1]

  • *akmon – akmuo
  • *amalas – amalas
  • *balas – baltas, balas
  • *bur, buris – būrys
  • *brukla – bruknė
  • *buta(s) – būstas, butas
  • *drasda – strazdas
  • *dūmas – tamsiai rudas, dūmas
  • *genukla – ganykla
  • *geras – geras
  • *gilus – gilus
  • *gira (giria) – kalnas, giria
  • *kapas – kalva, šlaitas
  • *keda – kėdė
  • *klevas – klevas
  • *nara(s) – upė, upokšnis (plg. nerti)
  • *pala – pelkė, palios
  • *ramus – ramus
  • *sausas – sausas
  • *skaudus – skaudus
  • *skuia – eglė (plg. skuja)
  • *spirus – greitas, spėrus
  • *tauta – tauta, gentis
  • *tiras – tyrai
  • *upa – upė
  • *zelmas – želmuo
  1. Duridanov, I. (1969): Die Thrakisch- und Dakisch-Baltischen Sprachbeziehungen