Budys (jachta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Budys
Budys (jachta)
Lietuvos jūrų skautų jachta Budys Nidoje 1930 m.
Bendra informacija
Valstybė Lietuva
Statytojas „Fried. Krupp A. G. Germaniawerft“ laivų statykla Kylyje (Vokietija) [1]
Nuleistas 1919 m.
Savininkas Lietuvos jūrų skautai
Namų uostas Klaipėda
Buvę pavadinimai iki 1926 Malaya [1]
Plaukiojo iki 1933 m. [1]
Charakteristikos
Vandentalpa 20–25 t [1]
Ilgis 14,50 m [1]
Plotis 4,3 m [1]
Grimzlė 1,7 m [1]
Varomoji jėga Burių plotas 75 m² (kituose šaltiniuose 90 m²[2]). 20 AJ variklis [1]
Burlaivio tipas Gafelinis kuteris [1]
Greitis 6 mazgai plaukiant su varikliu [1]
Pastabos Korpusas ąžuolinis.

Budys – tarpukario Lietuvos jūrų skautų mokomasis burlaivis.

Jūrų skautai Klaipėdoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąjį jūrų skautų vienetą Klaipėdoje įkūrė Martynas Brakas, po pažinties su į KlaipėdąKauno valtimis atvykusiais skautais. Pradinės veiklos metu, 1924–1926 m., jūrų skautai Klaipėdoje mokėsi jūreivystės pagrindų, sėmėsi teorinių žinių. Prie vietos lietuvininkų jūrų skautų prisijungė ir iš Lietuvos atsikėlę jaunuoliai. Pirmasis buriavimo mokytojas buvo uostininkas Veisonas. Navigacijos ir kitų jūrinių žinių suteikė tuo metu uosto valdyboje dirbęs buvęs motorinio burlaivio „Jūratė“ kapitonas Juozas Andžejauskas, locas V. Barkšas, aktyviai rėmė buriuotojas daktaras Valteris Didžys. Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas jūrų skautams perleido burinę-irklinę valtį, leido naudotis patalpomis Kopgalio forte, kur dabar įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus.

Laivo įsigijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budys remontuojamas.jpg

1925 m. Baltijos jūroje paseniečių kateris „Savanoris“ sulaikė ir už spirito kontrabandą konfiskavo burlaivį „Malaya“. Sužinoję, kad pastarąjį ruošiamasi parduoti iš varžytinių, Klaipėdos jūrų skautai ėmė ieškoti lėšų. Tuo metu Kaune veikė „Moterų draugija tautiniam laivynui remti“, kurios paramos paprašyta įsigyti laivui. Reikalingus pinigus pargabenti iš Kauno apsiėmė Leonas Veleris, neseniai iš Tauragės atsikėlęs į Klaipėdą lankyti lietuvišką gimnaziją. Jis nuvyko į Kauną su rašytiniu jūrų skautų prašymu ir gavo iš draugijos 10 tūkst. litų burlaiviui įsigyti.[3] Varžytinių metu už „Malaya“ buvo sumokėta 9100 litų, o likę pinigai atidėti laivo remontui.[2] Po apžiūros pasirodė, kad motoro smagratis susprogęs, o burės supelijusios ir pajuodavusios, nes kontrabandininkų retai naudotos.[2] Taupant lėšas, specialistai buvo samdomi tik būtiniems darbams, o likusius skautai atliko savo jėgomis, pasinaudodami specialistų patarimais. Remontuojančius laivą skautus finansiškai ir patarimais rėmė Klaipėdos krašto gubernatorius Karolis Žalkauskas, uosto valdybos inžinierius R. Vysockis, Lietuvos skautų brolija. 1926 m. rudenį burlaivis buvo pakankamai aptvarkytas ir leidosi į kelis bandomuosius plaukimus uosto akvatorijoje. Tais pačiais metais „Malaya“, Mažosios (Prūsų) Lietuvos krašto kultūrininko Vydūno siūlymu, gavo vardą „Budys“ – nuo skautų šūkio „Budėk!“

Kelionės[2][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis laivas įgalino jūrų skautus Klaipėdoje užsiimti tikrai „jūrine“ veikla. 1926 m. rugsėjį apsipratus uoste, spalio 1 d., nepaisant vėlyvo ir audringo rudens, „Budys“ išplaukė į pirmąją jūrų kelionę Liepojon. Tikslą pasiekė sėkmingai, užmezgė ryšius su Liepojos skautais.

1927 m. Kopenhagoje įvyko pasaulinis jūrų skautų suvažiavimas, į kurį buvo pakviesti ir Lietuvos jūrų skautai. Į Kopenhagą norėta nuvykti savo laivu ir jau nuo pavasario „Budys“ pradėtas remontuoti, ruošti reprezentacinei kelionei. Dėl pinigų stygiaus ir didelės reikalingų darbų apimties laivo laiku paruošti nepavyko ir skautai išvyko keleiviniu laivu, o „Budys“ liko elinge.

Budys Ronehamne.jpeg

1928 m. gegužės 25 d. „Budys“ išplaukė į Ronehamn uostą Gotlando saloje, iš kur laimingai grįžo po trijų dienų. Po pavykusio plaukimo nuspręsta dar tais pačiais metais aplankyti Danijos jūrų skautus ir šį kartą Kopenhagą pasiekti savo laivu. Išvykęs liepos 12 d., „Budys“ po sėkmingo plaukimo į gimtąjį uostą grįžo liepos 23 d. Tais pačiais metais jachtos-burlaivio eksploatacines išlaidas į savo balansą įsirašė Klaipėdos uosto valdyba, nes pastarojo priežiūra reikalavo nuolatinių investicijų.[1]

1929 m. „Budys“ atliko įdomiausią savo istorijoje kelionę į Visbį. Gegužės 17 d. motoro pagalba laivas išplaukė į jūrą. Tuo metu įgulą sudarė: Kristupas Plonaitis (kapitonas), Sprincas, V. Buntinas, P. Buntinas, V. Bakūnas, P. Grajauskas, B. Steponavičius, Jurgis Plonaitis, L. Knopfmileris, J. Scinskas ir J. Šneideraitis. Visi jūrų skautai, daugiau ar mažiau buvę jūroje. Kaip pažymėta laivo žurnale gegužės 18 d. 1:30 val. prasidėjo audra, burės kiek galima sumažintos. 2:30 val. audros stiprumas siekė jau 8-9 balus. Už valandos metu plyšo didžioji burė. Laimei šį kartą motoras visą kelią dirbo puikiai ir jo pagalba pavyko pasiekti Gotlandą gegužės 19 d. 24 val.

Tais pačiais metais rugpjūčio 16 d. „Budys“ pasiekė ir Karaliaučiaus uostą (per Piliavą). Pastaroji kelionė buvo daugiau pramoginė.

1930 m., jau pasikeitus įgulai, „Budys“ įvykdė didelę jūrų pratimų kelionę, išbuvęs jūroje apie savaitę laiko. 1931 m. atliko gražią kelionę į Rygą, o 1932 m. praėjo jau be didesnių kelionių.

Žūtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budzio likuciai.jpeg

„Budys“ žuvo 1933 m. liepos 15 d.[4] Tąsyk antra diena Baltijoj siautė audra. „Budys“ ruošėsi Liepojon; kadangi barometras kilo ir vėjas ėmė silpti, nutarta išplaukti nieko nelaukiant. Po didelio jachtos remonto dar buvo nesutvarkytas variklis, tad pavilkti „Budį“ jūron prieš stiprią tėkmę sutiko locmanų laivas. Išvilktas iki trumpesnio pietinio molo galo, „Budys“ paleido lyną ir, iškėlęs perpus sumažintas bures, šoniniu vakarų-pietvakarių vėju turėjo plaukti 300 metrų iki atviros jūros. Likus apie 50 metrų iki šiaurinio molo galo, didžiulė banga apsuko laivą ragu į vėją, ir jis sustojo. Nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link šiaurinio molo. Kai paaiškėjo, jog pastangos atstatyti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti bergždžios, kapitonas B. Krištopaitis (tuomet vilkiko ledlaužio „Perkūnas“ šturmanas) įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir mesti inkarą. Inkaras į dugną neįsitvirtino ir vilkosi dugnu. V. Amulevičius, E. Jasiukevičius ir V. Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje. Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų, ir jis su garsiu braškesiu lūžo.

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Budžio“ ir trijų įgulos narių žūtį skaudžiai išgyveno visi, kas tik prijautė buriavimui. Šiuo laivu didelis būrys entuziastų išėjo jūrinių plaukiojimų mokslus, ne vienas išaugo užgrūdintais buriavimo asais. Vėliau jo vardą gavo dvi naujos hai tipo jachtos „Budys I“ ir „Budys II“. Laivo žuvimo vietoje ant molo pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Pirmosios Lietuvos burės [1].
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Žurnalas "Jūra". 1936 m. Nr. 4 Citavimo klaida Netinkama <ref> žymė; vardas "jura1936" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu Citavimo klaida Netinkama <ref> žymė; vardas "jura1936" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu Citavimo klaida Netinkama <ref> žymė; vardas "jura1936" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  3. Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai. – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 21 psl.
  4. Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai. – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 26 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]