Martynas Brakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Martynas Brakas
Martynas Brakas.jpg
Gimė: 1907 m. spalio 30 d.
Jankaičiai, Klaipėdos apskr.
Mirė: 2000 m. sausio 24 d. (92 metai)
Sioux Falls, Pietų Dakotos valstija
Veikla: Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas.

Martynas Brakas (1907 m. spalio 30 d. Jankaičiai, Klaipėdos apskr. – 2000 m. sausio 24 d. Sioux Falls, Pietų Dakotos valstija) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas. Dailininko Adomo Brako brolis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1911 m. gyveno Klaipėdoje. 1927 m. baigė Karalienės Luizės gimnaziją.

1924 m. susitiko su būreliu jūrų skautų, valtimi atplaukusių iš Kauno, tarp kurių buvo Kostas Jurgelevičius, Labanauskas, Kuizinas, Stirbys, Vojevodskis. Pastarieji pasiūlė steigti jūrų skautų padalinį Klaipėdoje ir pavedė steigėjo pareigas. Grįžę namo kauniečiai parūpino Martynui Brakui formalų dokumentą jūrų skautų organizacijai Klaipėdoje steigti, pasirašytą Lietuvos jachtklubo komodoro V. Skardinsko ir I-os draugovės draugininko P. Jurgelevičiaus. Tais pačiais metais dar keletą kartų lankėsi Kaune ryšiams su skautais sutvirtinti ir kartu dalyvavo pasauliniame skautų sąskrydyje Danijoje. Bendražygius skautų skilčiai kurti Martynas Brakas atrado tarp artimų draugų mažalietuvių. Tai buvo Fricas ir Valteris Buntinai, Kristupas Plonaitis, Jurgis Stikliorius, Martynas Gelžinis, Jonas Gunga, Mikelis Kiupelis, Erikas Purvinas ir dar keli. Naujai susibūrusiems Klaipėdos skautams nepatiko jų pavadinimas „skautai“. Ieškodamas tinkamesnio lietuviško žodžio Martynas Brakas pagalbos kreipėsi į Vydūną, kuris buvo dažnas svečias Brakų namuose. Pastarasis susižavėjęs skautiška idėja patarė pasivadinti „budžiais“, nuo skautiško šūkio „Budėk!“. Šiuo vardu - „Budys“ Klaipėdos jūrų skautai pakrikštijo ir savo 1926 įsigytą mokomąją burinę jachtą.[1] Pastarosios kapitonu Martynas Brakas išbuvo iki 1928 m.[2]

19291934 m. studijavo teisę ir ekonomiką Ekonomikos ir politinių mokslų mokykloje Londone, teisę Berlyno, Kelno ir Kylio universitetuose. 1938 m. įgijo teisėjo kvalifikaciją ir buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo pagalbiniu teisėju.

1939 m. Lietuvos gubernatūros Klaipėdoje patarėjas teisės klausimais.

1939 m. dalyvavo Berlyno derybose dėl Lietuvos valstybės laisvos ekonominės zonos Klaipėdos uoste.

1940 m. Klaipėdos uosto bendrovės direktorius. Optavo Lietuvos pilietybę.

19341944 m. dėstė teisę Prekybos institute Klaipėdoje ir Šiauliuose.

19401941 m. dirbo Potsdame Vandens kelių administravimo direkcijoje.

Prasidėju II pasauliniam karui, grįžo į nacių okupuotą Lietuvą. 19411942 m. Šiaulių apygardos teismo prokuroro padėjėjas, 19421944 m. advokatas.

1944 m. su žmona dane Gunhilde pasitraukė į Daniją.

19461947 m. JAV kariuomenės Vokietijoje civilinės cenzūros cenzorius.

19491950 m. Danijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas.

1952 m. išvyko į JAV. 19541964 m. Lietuvos laisvės komiteto Niujorke narys ir vienas Lietuvos atstovų Pavergtųjų Europos tautų seime.

19541983 m. Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininkas.

1954 m. su Erdmonu Simonaičiu ir Jonu Budriu JAV Valstybės departamentui įteikė Mažosios Lietuvos tarybos memorandumą.

19641973 m. Augustanos koledže Sioux Fallse dėstė vokiečių kalbą.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mažoji Lietuva, studijų rinkinys anglų, vokiečių ir lietuvių k. (Lithuania Minor), 1976 m.
  • Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija, 1995 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai. - Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 19-22 psl.
  2. Pirmosios Lietuvos burės [1].
  3. Algirdas Matulevičius. Martynas Brakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 413 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Brakas Martynas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 199 psl.