Branduolinio ginklavimosi varžybos
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Branduolinės ginklavimosi varžybos – varžybos tarp TSRS ir JAV branduolinių užtaisų skaičiumi, branduolinius užtaisus galinčių naudoti ginklų ir gynybos technologijomis per šaltąjį karą. Tuo pat metu kai kurios kitos valstybės kūrė ir gaminosi branduolinius ginklus, bet nei viena valstybė negamino jų tokiais dideliais kiekiais kaip šios dvi supervalstybės. Kartais branduolinio ginklavimosi varžybomis vadinamos varžybos tarp Indijos ir Pakistano 1990 – ųjų metų gale.
Antrasis pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmas branduolinis ginklas buvo sukurtas JAV per „Manheteno projektą“, numatant panaudoti jį per Antrąjį pasaulinį karą prieš Ašies valstybes. Tarybiniai mokslininkai tuo metu buvo toli nuo tokios bombos sukūrimo, nors ir atliko tyrimus šia linkme. Tada TSRS buvo JAV sąjungininkė antihitlerinėje koalicijoje, bet Stalinas nebuvo Jungtinių Valstijų informuotas apie branduolinio ginklo kūrimą JAV iki pat Potsdamo konferencijos. Amerikiečiai nenorėjo patikėti bombos paslapčių Tarybų Sąjungai nebūdami tikri, kad informacija nepateks vokiečių šnipams.
Tuo tarpu NKVD agentūra smulkiai informavo Staliną apie darbus, atliekamus pagal šią programą. Kai pagaliau Garis Trumanas informavo Staliną apie branduolinio ginklo tyrimus, jis labai nustebo, kai Stalinas į tai ramiai sureagavo, ir net pagalvojo, kad šis nesuprato jo. Iš tikro „Manheteno projektas“ buvo taip užslaptintas, kad net pats Trumanas nežinojo apie jį, kol netapo prezidentu.
1945 m. rugpjūčio mėn. Trumanas įsakė bombarduoti du Japonijos miestus: Hirosimą ir Nagasakį. Greičiausiai buvo norima greičiau baigti karą, kadangi šis ginklas buvo jau išbandytas prieš du mėnesius.
Pirmaisiais metais po karo JAV buvo vienintelė pasaulyje valstybė, turinti branduolinį ginklą. JAV vadovybė klaidingai manė, kad TSRS labai toli nuo branduolinio ginklo sukūrimo. Tuo metu JAV bandė išspausti kiek galima daugiau naudos iš savo laikino pranašumo: šantažuojant susitarti su Stalinu tokiais klausimais, kaip Berlynas ar Čekoslovakija. Tokioje situacijoje tarybinis lyderis nusprendė, kad vien dėl to JAV nepradės naujo karo prieš TSRS – „Europos išlaisvintoją“.
Tuo laiku TSRS aktyviai kūrė branduolinį ginklą. Per karą tyrimai nebuvo atliekami dėl urano trūkumo, bet tiekimas iš rytų Europos išsprendė šią problemą. Fizikams buvo sudarytos visos sąlygos, kad jie galėtų maksimaliai greitinti darbus. Darbų kuratoriumi buvo Lavrentijus Berija. Darbus tarybiniai mokslininkai vykdė remdamiesi informacija, gauta iš slaptųjų agentų, dirbusių JAV.
JAV buvo nusprendę, kad TSRS neturės atominio ginklo iki 1950-ųjų vidurio. Kai 1949 m. rugpjūčio 29 d. tarybinių fizikų – atomininkų darbas sėkmingai buvo baigtas, nustebino visą pasaulį. Tą dieną susprogdintą bombą vakaruose pavadino „Džo-1“. Prasidėjo branduolinės ginklavimosi varžybos.
Branduoliniams užtaisams gaminti ir tobulinti buvo skiriamos didžiulės lėšos. Abi valstybės netrukus pradėjo gaminti termobranduolinius ginklus. JAV 1952 m. lapkričio 1 d. susprogdino tokį užtaisą. Vėl visus nustebindama TSRS tokį užtaisą susprogdino po 8 mėnesių. Tarybinė vandenilinė bomba buvo vien tarybinių mokslininkų darbas, kadangi šnipai iš JAV nieko neatsiuntė.
Aktyviai buvo kuriami ir branduolinių užtaisų paleidimo priemonės – pradžioje tai buvo strateginiai bombonešiai. Čia JAV turėjo geresnes startines pozicijas, bet reaktyvinių perėmimo naikintuvų atsiradimas jų pirmavimą nubloškė atgal. Šeštajame dešimtmetyje JAV Karinės oro pajėgos buvo apginkluotos bombonešiais B-47 ir B-52, galinčiais įsiskverbti į TSRS oro erdvę.
Antroje šeštojo dešimtmečio pusėje TSRS buvo pagaminta pirma tarpžemyninė balistinė raketa (TBR) R-7. 1957 m. spalio 4 d. ši raketa pakilo į kosmosą ir paleido pirmą dirbtinį žemės palydovą Sputnik 1 (rus. Спутник-1). Tarybinis lyderis Nikita Chruščiovas asmeniškai daugiau dėmesio skyrė raketoms, negu lėktuvams – tai lėmė TSRS pirmavimą raketinės ginkluotės vystyme. Pirma amerikietiška TBR buvo paleista 1959 m. spalio 31 d.
Buvo kuriamos ir įrengiamos priešraketinės gynybinės sistemos, radarai, leidžiantys susekti atskrendančias raketas. Abiejose valstybėse buvo įrengiamos didžiulės atominės slėptuvės ir požeminės vadavietės valstybių vadovybei bei vyriausiems štabams bei atominės slėptuvės civilinės gynybos sistemoje civiliams.
Atoslūgis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Greitai atominiai arsenalai pasiekė tokį dydį, jog atrodė, kad karo išvengti nepavyks. Po Karibų krizės žmonija pradėjo naują vystymosi stadiją. Abipusio susinaikinimo baimė bei dėl ginklavimosi varžybų kilusios ekonominės problemos leido pradėti ginkluotės mažinimo procesą. Laimei, TSRS ir JAV 60-aisiais metais nusprendė susitarti dėl kai kurių sąlygų, ribojančių branduolinio arsenalo augimą. Buvo pasirašytos sutartys SGA-I ir SGA-II, draudžiančiosios branduolinius bandymus ir ribojančios radarų sistemas.
Nežiūrint to, branduolinės atsargos augo. Buvo sukurtos raketos, nešančios iškart kelis užtaisus. Abi valstybės buvo pajėgios sunaikinti viena kitą kelis kartus.
„Žvaigždžių karai“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išėjus Karteriui, JAV vadovas Ronaldas Reiganas atsisakė nusiginklavimo koncepcijos ir pradėjo grįžti prie ginklavimosi varžybų, kūrė Strateginės sistemos iniciatyvą – kosmose išdėstytą priešraketinę sistemą. Pasaulyje ši programa daugiau žinoma pavadinimu „Žvaigždžių karai“. Užsukęs naują ginklavimosi varžybų ratą, TSRS ekonomiką pastatė ant katastrofos slenksčio. Po ilgų derybų su Michailu Gorbačiovu Reiganas sutiko sumažinti arsenalus, bet „Žvaigždžių karo“ neatsisakė. Tačiau, po kelerių metų darbai pagal šią programą buvo baigti dėl šaltojo karo pabaigos.
Po Šaltojo karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasibaigus Šaltajam karui lėšos, skiriamos atominio arsenalo išlaikymui, gerokai sumažėjo, ypač Rusijoje. Naujų sistemų tyrimų taip pat smarkiai sumažėjo. Tuo tarpu ir JAV ir Rusijoje branduolinio ginklo atsargos skaičiuojamos tūkstančiais galvučių. JAV buvo pradėta plati programa branduoliams ginklams utilizuoti.
Po Šaltojo karo didelės sumos skiriamos ekologinei žalai, kurią padarė atominis ginklavimasis, atstatyti. Simboliška, kad daug gamyklų, gaminusių branduolinius ginklus, perdarytos jų naikinimui.
Rusija susidūrė su papildomais sunkumais dėl TSRS subyrėjimo. Be Rusijos, branduolinis ginklas buvo kai kuriose kitose TSRS respublikose: (Baltarusijoje, Kazachstane, Ukrainoje). Spaudžiant tarptautinei visuomenei (faktiškai JAV ir Rusijai), šios valstybės sutiko išvežti branduolinius užtaisus iš savo valstybių ir išstoti iš „branduolinio klubo“.
Įvykiai dabartiniais laikais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]JAV nusprendus vidurio Europos valstybėse įkurti priešraketines sistemas, į tai audringai sureagavo Rusija ir pagrasino tolimesnėmis ginklavimosi varžybomis – tai parodė, kad Rusija dar nepasitiki vakarais.
Šiuo metu branduolinio ginklo prigaminta tiek, kad būtu galima ne kartą sunaikinti abi besivaržančias puses ir bent jau po paskutinių įvykių tolimesnis branduolinio ginklo likimas neaiškus.
Pagrindiniai atominiai sprogimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendra branduolinio ginklavimosi chronologija. Sprogimų galingumas nurodytas kilotonomis trotilo ekvivalento.
Data | Pavadinimas | Galingumas, kt | Valstybė | Reikšmė |
---|---|---|---|---|
1945 m. liepos 16 d. | Trejybė | 19 | JAV | Pirmas branduolinis sprogimas |
1945 m. rugpjūčio 6 d. | Mažylis | 15 | JAV | Hirosimos bombardavimas |
1945 m. rugpjūčio 9 d. | Dručkis | 21 | JAV | Nagasakio bombardavimas |
1949 m. rugpjūčio 29 d. | Džo-1 | 22 | TSRS | Pirmas TSRS branduolinis sprogimas |
1952 m. spalio 3 d. | Uraganas | 25 | Jungtinė Karalystė | Pirmas branduolinis sprogimas Jungtinėje Karalystėje |
1952 m. lapkričio 1 d. | Ivi Maiklas | 10,400 | JAV | Pirmas branduolinis termobranduolinis įrenginys |
1953 m. rugpjūtis 12 d. | Džo-4 | 400 | TSRS | Pirmas kovinio karinio termobranduolinio įrenginio bandymas |
1954 m. kovo 1 d. | Kaslas Bravo | 15,000 | JAV | Galingiausias JAV sprogimas |
1957 m. lapkričio 8 d. | Susirėmimas X | 1,800 | Jungtinė Karalystė | Pirmas termobranduolinis sprogimas Jungtinėje Karalystėje |
1960 m. vasario 13 d. | Mėlynas šokliukas | 60 | Prancūzija | Pirmas atominis sprogimas Prancūzijoje |
1961 m. spalio 31 d. | Caras | 50,000 | TSRS | Pačios galingiausios termobranduolinės bombos sprogimas žmonijos istorijoje |
1964 m. spalio 16 d. | 596 | 22 | KLR | Pirmas atominis sprogimas Kinijoje |
1967 m. birželio 17 d. | Testas 6 | 3,300 | KLR | Pirmas termobranduolinis sprogimas Kinijoje |
1968 m. rugpjūčio 24 d. | Kanopusas | 2,600 | Prancūzija | Pirmas Prancūzijos termobranduolinis sprogimas |
1974 m. gegužės 18 d. | Besišypsantis Buda | 12 | Indija | Pirmas branduolinis sprogimas Indijoje |
1998 m. gegužės 28 d. | Čaganas-I | ~9 | Pakistanas | Pirmas atominis sprogimas Pakistane |
2006 m. spalio 9 d. | Kvandai-ri | 15-20 | KLDR | Pirmas atominis sprogimas Šiaurės Korėjoje |