Ivanas (bomba)
73°48′26″ š. pl. 54°58′54″ r. ilg. / 73.80722°š. pl. 54.98167°r. ilg.
Ivanas (rus. Иван), AN602 (rus. АН602), Bomba caras (rus. Царь-бомба), „Kuzkos motina“ (rus. Кузькина мать) – termobranduolinė aviacinė bomba, sukurta TSRS 1954–1961 m. fizikų atomininkų grupės, vadovaujamos I. Kurčiatovo. Tai buvo galingiausias žmonijos istorijoje kada nors susprogdintas sprogstamasis įtaisas. Pagal dabartinius duomenis galingumas buvo nuo 57 iki 58,6 megatonų trotilo ekvivalento. Masės defektas buvo 2,65 kg. Sprogimo energija buvo 2,4·1017 J.
Ši bomba dažnai vadinama „Bomba caru“ (rus. Царь-бомба), nors SSRS oficialiai laikėsi antimonarchistinio požiūrio ir taip bombos greičiausiai nevadino.
Pagal pradinį planą pagaminta bomba būtų buvusi net 100 megatonų galingumo, tačiau dėl gresiančio pačios Sovietų Sąjungos užteršimo radiacija, bei neišvengiamos piloto žūties, bombos konstrukcija buvo pakeista, dalį branduolinio užtaiso pakeičiant švinu. Bombos galingumas sumažėjo iki maždaug 50 megatonų, tačiau šis sprogimas vis viena laikomas pavykusiais 100 megatonų galios ginklo bandymais. Bomba pagaminta 1956–1961 m. ir svėrė 27 tonas.[1]
1961 m. liepos 10 d. sovietų vadovas Nikita Chruščiovas pareikalavo, kad bandymas įvyktų spalio pabaigoje, kai posėdžiaus XXII TSKP suvažiavimas.
Bombonešis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]8 metrų ilgio ir 2 metrų skersmens bomba vos tilpo į didžiausią to meto bombonešį Tu-95, sudarydama apie 15 % jo pakilimo masės. Lėktuvą teko dalinai išmontuoti (nuimti kai kuriuos kuro bakus). Lėktuvas šiai misijai buvo pradėtas rengti dar 1955 m., paskui (pertraukos šaltajame kare metu) kurį laiką buvo naudojamas mokymui ir net oficialiai nelaikomas kovine mašina. Tikrinant jo galimybes, buvo numestas bombos maketas.
Tačiau 1961 m., vėl sustiprėjus šaltajam karui, lėktuve skubiai buvo pakeistos visos bombos numetimo elektronikos jungtys ir nuimtos krovinių skyriaus durys, nes tikroji bomba pasirodė esanti didesnė nei prieš tai numestas maketas. Kad bombą nešęs lėktuvas spėtų pasitraukti iš pavojingos 45 km spindulio sprogimo zonos, bomba buvo išmesta maždaug dešimties kilometrų aukštyje su parašiutu (vien parašiutas svėrė 800 kg). Barometriniai davikliai ją susprogdino keturių kilometrų aukštyje.
Sprogimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sprogimas įvyko 1961 m. spalio 30 d. 11:32 73°32′40″ š. pl. 54°42′21″ r. ilg. / 73.54444°š. pl. 54.70583°r. ilg. virš Naujosios Žemės (tarp Karos ir Laptevų jūrų) ir buvo matomas maždaug 1000 kilometrų spinduliu. Liepsnos kamuolio skersmuo siekė 8 kilometrus. Šiluminis smūgis galėjo sukelti trečio laipsnio nudegimą 100 km spinduliu, pastatų sunaikinimo zona siekė 120 km, šviesos žybsnis būtų apakinęs 220 km spinduliu. Branduolinio sprogimo grybo aukštis siekė 60 km, plotis – 40 km. Sprogimas išdaužė langus Suomijos namuose.
Nors bomba sprogo aukštai ore, seisminio smūgio banga Žemę apėjo mažiausiai 3 kartus. Bombos galia 39 nanosekundes trukusios branduolinės reakcijos metu prilygo vienam procentui Saulės spinduliuojamos galios. Sprogimo vietos nuotraukose žemė buvo taip nušluota ir sulyginta, kad paviršius priminė ledo čiuožyklą. Vienas bombos autorių, Andrejus Sacharovas, buvo taip sukrėstas šio sprogimo galios, kad vėliau tapo disidentu.
Bombonešio išlikimo tikimybė buvo įvertinta tik 50 procentų [2]. Bombonešis išliko, nors dėl smūgio bangos ir prarado maždaug kilometrą aukščio.
Tinkamumas mūšiui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teigiama, jog ši bomba buvo pernelyg griozdiška nugabenti ją kur reikia realiomis mūšio sąlygomis ir pernelyg galinga ir naikinanti, kad tiktų naudoti tikrame kare. Bombonešis su tokiu kroviniu nebūtų galėjęs pasiekti Amerikos, kur visgi buvo trys dideli miestai (Niujorkas, Čikaga ir Los Andželas), galimi sunaikinti tokiu ginklu. Panaudoti tokios galios bombą Europoje reiškė tiesiogiai atakuoti daugumą puolamos šalies gyventojų. Todėl kai kurie šaltiniai netgi kelia abejones, ar susprogdintą įrenginį apskritai galima vadinti ginklu.
Sprogimo galia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal fizikos formules apskaičiuota bombos galia buvo lygi 50 megatonų, ir daugumoje rusiškų šaltinių minimas būtent šis skaičius. Tačiau matavimo prietaisų užfiksuotas sprogimo stiprumas yra didesnis, 56 megatonos. Kodėl sprogimas buvo galingesnis, prieinamuose šaltiniuose nėra paaiškinta. Kitas panašus atvejis yra amerikiečių 1954 m. Bikini atole susprogdintas Castle Bravo įrenginys, kurio sprogimo galia beveik dukart viršijo teoriškai apskaičiuotąją ir siekė 15 megatonų. Tai galingiausias kada nors Amerikos susprogdintas užtaisas, nors buvo pagaminta (nesusprogdinta) ir 25 megatonų galingumo bomba (B41). Castle Bravo įrenginio stipresnio nei tikėtasi sprogimo priežastys yra žinomos (vyko fizikų nenumatytos branduolinės reakcijos).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vitaly I. Khalturin, Tatyana G. Rautian, Paul G. Richards and William S. Leith (2005). A Review of Nuclear Testing by the Soviet Union at Novaya Zemlya, 1955–1990. Science and Global Security, 13:1–42.
- The Tsar Bomba („King of Bombs“)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Адамский, В. Б. 50-мегатонный взрыв над Новой Землёй / В. Б. Адамский, Ю. Н. Смирнов // Вопросы истории естествознания и техники : журн.. — 1995. — № 3.
- ↑ „30 October 1961 – The Tsar Bomba“. CTBTO Preparatory Commission. Nuoroda tikrinta 26 July 2016.