Energetikos ir technikos muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Energetikos ir technikos muziejus įsikūręs pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės patalpose

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje yra technikos paveldo, Lietuvos energetikos ir Vilniaus istorijos populiarinimo ir tyrimo įstaiga.
Muziejus yra įsikūręs senosios Vilniaus centrinės elektrinės gamybinėse patalpose. Buvęs elektrinės administracinis pastatas – nėra muziejaus dalis.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigus muziejų jo pavadinimas buvo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus. 2008 m. atnaujinus ir praplėtus ekspozicijas, muziejaus reprezentacijai imtas naudoti Energetikos ir technikos muziejaus pavadinimas. Pavadinimas VšĮ Lietuvos energetikos muziejus šiuo metu naudojamas tik oficialiuose raštuose ir korespondencijoje.

Muziejaus istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad Vilniaus centrinė elektrinė yra vietinės reikšmės technikos istorijos paminklas, saugomas valstybės.
1985 m. TE-I buvo perduota Vilniaus šilumos tinklams.
1997 m. buvo sustabdyti garo katilai, tiekę garą pramonės įmonėms, 1998 m. sustabdyti ir vandens šildymo katilai.
2000 m. AB „Lietuvos energija“ ir SPAB Vilniaus šilumos tinklai sudarė sutartį dėl Lietuvos energetikos muziejaus steigimo Vilniaus centrinės elektrinės patalpose. 2002 m. lapkričio 29 d. pasirašyta Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejus steigimo sutartis. Steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė elektros energetikos asociacija (NEEA) ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
2003 m. vasario 15 d. Lietuvos energetikos muziejaus atvėrė duris lankytojams [1]. Atidarymo diena sutapo su Vilniaus elektrinės 100-mečio minėjimu.

Muziejaus veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejuje veikia septynios nuolatinės ekspozicijos: energetikos ekspozicija; transporto ekspozicija; Vilniaus pramonės ekspozicija; ekspozicija „Pagaminta Vilniuje“; interaktyvios mokslo ekspozicijos; „Dujos Lietuvoje“; vėjo ir saulės energetikos ekspozicija. Muziejuje reguliariai veikia laikinos parodos ir ekspozicijos.

Energetikos ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Energetikos ekspozicija apima tris didžiausias muziejaus erdves – turbinų salę, katilų salę, rūsį. Čia eksponuojama išsaugota Vilniaus centrinės elektrinės įranga (garo turinos, garo katilai, elektrinės valdymo pultas ir kt.), su elektros energijos gamyba ir tiekimu susijusi įranga (elektrinių maketai, elektros skaitikliai).

Transporto ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transporto ekspozicijoje eksponuojamos muziejinės vertybės gali būti skirstomos į kelias grupes:

  • Vilniaus viešojo transporto istorija
  • Vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių raida
  • Lietuvos automobilių ir motociklų sportas

Vilniaus pramonės ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus pramonės ekspozicija pristato Vilniaus pramonės istoriją nuo pirmųjų amatininkų cechų Vilniuje iki vėlyvojo sovietmečio Vilniaus pramonės.

„Pagaminta Vilniuje“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Pagaminta Vilniuje“, tai Energetikos ir technikos muziejaus Vilniaus pramonės ekspozicijos dalis pristatanti Vilniuje gamintus pramonės gaminius, dažnai išsiskiriančius unikaliu dizainu ar techniniu sprendimu.

Muziejaus eksponatas iliustruojantis „Šv. Jokūbo kopėčias“

Interaktyvios mokslo ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interaktyvios ekspozicijos apima eksponatus, pristatančius pagrindinius fizikos reiškinius. Tam yra skirti specialūs agregatai, buitinėmis sąlygomis iliustruojantys tokių fizikinių reiškinių savybes kaip gravitacija, Koriolio efektas, difrakcija ir t. t.

„Dujos Lietuvoje“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje ekspozicijoje pristatomas gamtinių dujų kelias nuo gavybos iki vartojo namų. Visa tai iliustruojama maketu ir interaktyviu terminalu išlikusiame Vilniaus centrinės elektrinės dujų paskirstymo punkte.

Vėjo ir saulės energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekspozicija muziejaus lankytojams pristato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bei ant muziejaus pastato stogo sumontuotų vėjo ir saulės jėgainių veikimą.

Laikinos ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Energetikos ir technikos muziejuje nuolatos vyksta laikinos tiek pačio muziejaus, tiek kitų institucijų ar asmenų kuruojamos ir kurtos parodos ir ekspozicijos. Muziejaus erdvės pritaikytos įvairių meno rūšių, technikos paveldo ir kitokio pobūdžio ekspozicijoms.

Dizaino savaitė 2012[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. gegužės 4-14 d. Energetikos ir technikos muziejuje vyko lietuviško dizaino savaitė, pristačiusi naujausius Lietuvos dizaino gaminius.[2]

„Elektrėnai. Ateitis prieš 50 metų“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. balandžio 13 d., Energetikų dienos proga, muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Elektrėnai. Ateitis prieš 50 metų“ skirta Elektrėnų miesto 50-sioms įkūrimo metinėms ir pristačiusi šio miesto naujakurių buitį „chruščiovkėse“, lietuvišką sovietmečio buto interjerą.[3][4][5][6] Ekspozicijos pristatymas visuomenei įvyko 2012 m. liepos 19 d.[7]

„Medis ir lempos: laiko garsai“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. rugsėjo 6 d. atidaryta ekspozicija skirta buitiniams ir visuomeniniams Antrojo Pasaulinio karo ir pokaris elektrotechnikos objektams – didžiųjų garso aparatūros gamintojų Telefunken (Vokietija), RRR (Latvijos TSR), Elfa (Lietuvos TSR), Kinap (Uzbekijos TSR) gaminiams ir jų gamintų įrengimų ryšiui su kasdieniu sovietinės Lietuvos gyvenimu.

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejuje nuolatos vedamos edukacinės programos vaikams ir suaugusiems, vyksta meno parodos, nuomojamos patalpos renginiams. Muziejus akcentuoja ekologiškumą ir yra vienas iš panaudotos elektrotechnikos surinkimo perdirbimui taškų.

Edukacinės programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Fotografija: pasaulis degtukų dėžutėje“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2010 m. spalio mėn. vedama edukacinė programa „Fotografija: pasaulis degtukų dėžutėje“[8] skirta pažinčiai su fotografijos principais, juostinės fotografijos pagrindais. Mokoma susikonstruoti pinhole fotoaparatą iš degtukų dėžutės ir juo fotografuojama. Po fotografavimo juostelė ryškinama muziejaus foto laboratorijoje.

„Iliuzijos. Mokslas ar mistika?“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edukacinė programa „Iliuzijos. Mokslas ar mistika?“ skirta 3-11 klasių moksleiviams.[9] Joje vaizdžiai pasakojama apie optines iliuzijas, jų susidarymo sąlygas ir prigimtį. Aiškinami tokie reiškiniai kaip pareidolija, 3D efektas, anamorfozė, miražas ir kiti.

Edukacinė programa „Kodėl močiutės mezga kojines? Pramoninė gamyba ir rankų darbas“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edukacinė programa „Kodėl močiutės mezga kojines? Pramoninė gamyba ir rankų darbas“ yra skirta nušviesti pramoninės gamybos teikiamiems patogumams ir pasakoja apie įprastų, kasdienių daiktų gamybos vystymąsi nuo „močiutės“ vienetinio rankdarbio iki plataus ir masinio pramoninio gamybos proceso.[10]

Muziejaus direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susijusios nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka