Birutė Jonuškaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (g. 1959 m. spalio 5 d. Seivų kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiuje) – Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1994 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Vaitakiemio pradinėje mokykloje, vėliau – Punsko lietuvių licėjuje. 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Gavusi diplomą, grįžo į Lenkiją; dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuviškame žurnale „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje.

1985 metais atvyko gyventi pas vyrą į Lietuvą. Gyveno Ukmergėje, dirbo kraštotyros muziejuje jaunesniąja moksline bendradarbe, vėliau – Kultūros rūmų metodininke spaudai. 1990 metais išvyko su šeima į Kanadą, ten gimė jos antroji dukra. Grįžusi į Lietuvą įsikūrė Vilniuje. 1994 metais pradėjo dirbti „Šeimos“ žurnale, 1995–2002 buvo vyriausiąja jo redaktore. 2002–2003 – žurnalo „Šeima ir pasaulis“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė. 2003 m. pradėjo dirbti Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos sekretore, nuo 2004 iki 2018 – pirmininko pavaduotoja, o nuo 2018 metų sausio Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke.

Spausdintis pradėjo 1986 m. tuometiniame „Pergalės“ žurnale. Nuo to laiko jos proza, publicistika bei eseistika yra spausdinama įvairiuose kultūros leidiniuose, eilėraščiai publikuoti bendruose rinkiniuose, 2004 ir 2005 m. „Poezijos pavasario“ almanachuose. B. Jonuškatė verčia iš lenkų kalbos, o jos apsakymų ir eilėraščių yra išversta į anglų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, vokiečių, kroatų, rusų, ispanų, prancūzų, gruzinų, slovėnų, latvių kalbas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Pateisinti save“ (apysaka ir apsakymai), Vaga, Vilnius, 1989
  • „Ievos neišvarė iš rojaus“ (romanas), Periodika, Vilnius, 1991
  • „Rugių laukas“ (apsakymai), Aušra, Punskas, 1996
  • „Didžioji sala“ (romanas, pirmas leidimas), Vaga, Vilnius, 1997
  • „Metų laikai“ (apsakymų rinkinys vokiečių kalba), Bodoni, 1998
  • „Didžioji sala“ (romanas, antras leidimas), Vaga, Vilnius, 1999
  • „Žalčių tiltas“ (apysaka ir apsakymai), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2002
  • „Vaikas pražilusiom akim“ (eilėraščiai), Aušra, Punskas 2004
  • „Ūsuota Levuko istorija“, (apysaka – pasaka vaikams), Homo liber, Vilnius, 2007
  • „Vusata historia Levaka“, (apysaka vaikams baltarusių kalba), 2007
  • „Eksperimentas“, (eseistika ir interviu), Gimtasis žodis, Vilnius, 2005
  • „Kregždėlaiškis“, (apsakymai), Vilnius, Versus aureus, 2007
  • „Baltų užtrauktukų tango“, (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2009
  • „Užsagstyk mane“, (novelės),Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011
  • „Tylus žydėjimas“ (apsakymų rinkinys gruzinų kalba), 2011
  • „Mūsų poetas“ (Cz. Miłoszo takais), Naujoji Romuva, 2012
  • „Maranta“ (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleksandro Fiuto pokalbių su Czesławu Miłoszu knygą „Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas“, Alma littera Vilnius, 1997
  • Kun. Tadeusz Dajczer, „Jei neatsiversite ir netapsite kaip vaikai…“ Katalikų pasaulis Vilnius, 2001
  • Kun. Tadeusz Dajczer knygas: „Todėl nesisielokite ir neklausinėkite…“, „Ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“
  • „Krokuva – Vilnius“ – lenkų poezijos antologija (kartu su V. Dekšniu), Krokuva, 2005
  • Barbara Gruszka-Zych, „Miegu su tavim po oda“ – eilėraščiai, Nemuno leidykla, 2006
  • Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės knyga (kartu su kitais vertėjais), Pogranicze, Seinai, 2009
  • Jacek Dehnel, „Lialė“ – romanas, leidykla KRONTA, 2010
  • Michal Rusinek „Mažasis Šopenas“, leidykla HOMO LIBER, 2010
  • „Laiko pameistrys“, trikalbis almanachas, vertimai iš lenkų kalbos, leidykla HOMO LIBER, 2010
  • Jerzy Illg „Gražūs laikai: Czesławas Miłoszas ir Wisława Szymborska“, leidykla HOMO LIBER, 2011
  • Bohdan Sławiński „Tiramisu karalienė“ – romanas, leidykla BALTOS LANKOS, 2011
  • Barbara Gruszka-Zych, „Mano poetas“, NAUJOSIOS ROMUVOS leidykla, 2012
  • Magdalena Tulli, "Itališkos „špilkos“ (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2014
  • Janusz Rudnicki. Čekų šuns mirtis: novelės. – Žurnalas „Metai“ Nr. 5-6, 2015
  • Anna Skowrońska. Lenkijos abėcėlė. – Varšuva: Muchomor sp z o.o., 2016
  • Radvilos: gyvoji LDK istorija, Alfredo Bumblausko pokalbis su Maciejumi ir Mikołajumi Radziwiłłais
  • Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje (straipsnių vertimas iš lenkų kalbos) Sudarytojai: Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015
  • Feliks Bernatowicz. Pajauta, Lizdeikos dukra arba lietuviai XIV amžiuje (Lietuvių literatūros antologija, I tomas). – Vilnius: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, 2016
  • Kun. Mariusz Marszałek. Mano širdies kunigas. – Vilnius, 2016
  • Maria Duszka. Debesų laisvė. Poezijos rinktinė. – Vilnius, 2016
  • Marta Guśniowska. Po grybu. („Pod-Grzybek“), pjesė, 2016
  • Marta Guśniowska. Ony. pjesė, 2016
  • Anna Krepsztul. Gyvenimas ir Kūryba. Meno albumas. Vertimas iš lenkų kalbos. 2016

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Antano Jonyno premija už geriausią 1989 m. jaunųjų prozos knygą „Pateisinti save“
  • 1996 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“
  • 2002 m. Petro Cvirkos premija už geriausią trejų metų novelių knygą „Žalčių tiltas“
  • 2004 m. Lietuvos Kultūros ministerijos premija už publicistiką kultūros tema
  • 2006 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą „Eksperimentas“
  • 2006 m. Jurgio Kunčino vardo premija už novelę „Ragana ir…“
  • 2006 m. Witoldo Hulewicziaus premija (Varšuvoje) už lietuvių ir lenkų literatūrų suartinimą
  • 2007 m. „Varpų“ literatūrinė premija už apsakymų ciklą
  • 2009 m. Jono Marcinkevičiaus premija už romaną „Baltų užtrauktukų tango“
  • 2015 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą
  • 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją
  • 2016 m. Lenkijos Respublikos prezidento sprendimu apdovanota Auksiniu kryžiumi už ypatingus nuopelnus vystant lenkų-lietuvių ryšius kultūros srityje
  • 2016 m. Liudo Dovydėno premija už romaną „Marantą“ – geriausią 2015 metų lietuvių romaną

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]