Betygalos (Pilkalnio) kapinių koplyčia

55°21′05″š. pl. 23°22′38″r. ilg. / 55.351321°š. pl. 23.37718°r. ilg. / 55.351321; 23.37718

Betygalos (Pilkalnio) kapinių koplyčia

Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Pilkalnis (Raseiniai)
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1915-1926 m.

Betygalos (Pilkalnio) koplyčia – laidojimo koplyčia, netradicinės architektūros statinys civilinėse Pilkalnio kapinėse,^[1] Betygalos seniūnijoje, Raseinių rajone.

Kapinių koplyčios paskirtis, pastatymo metai šaltiniuose pateikiami skirtingi: Pluščiauskų šeimos laidojimo koplyčia, statyta po 1906 m.^[2] arba kaip „Mockūnų dvarininko V. Dulevičiaus 1900 m. statyta koplytėlė, kurioje buvo laidojami dvarininko šeimos nariai, vykdavo pamaldos“^[3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1906 m. kovo 29 d. kalnų inžinieriaus Pluščiausko našlė Vanda raštu kreipėsi į Telšių vyskupą Mečislovą Paliulionį dėl leidimo statyti šeimos mauzoliejų Betygalos parapijos kapinėse.^[2] Prie prašymo buvo pridėti du egzemplioriai brėžinių. Našlė įsipareigojo koplyčią su laidojimo rūsiu pastatyti savo lėšomis. Apie tai 1906 m. balandžio 13 d. Telšių vyskupas informavo Kauno gubernatorių ir paprašė leisti V. Pluščiauskienei statyti koplyčią. Neilgai trukus, gegužės 4 d. raštu Nr. 6296 toks leidimas buvo duotas. Prie jo pridėtas 1906 m. balandžio 30 d. Kauno gubernijos valdybos Statybos skyriaus protokolas Nr. 45. 1906 m. gegužės 12 d. Telšių vyskupija informavo Betygalos parapijos kleboną apie leidimą Vandai Pluščiauskienei statyti Pilkalnio kapinėse šeimos koplyčią.

Kai kuriuose šaltiniuose Pluščiauskas įvardintas kaip dvarininkas.^[4]

Pastatymo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslūs pastatymo metai nėra žinomi, bet galima teigti, kad koplyčia statyta po 1906 m., o 1926 m. lapkričio 27 d., kuomet aktu Nr. 365 buvo praplėstos kapinės, ši koplyčia jau stovėjo. Kai kurios statybos aplinkybės paaiškėjo vykdant tyrimus vėlesniais ir Atgimimo metais. 1980 m. koplyčia buvo kartografuota vykdant žemės ūkio naudmenų inventorizacijos lauko darbus. 2009 m. gegužės mėnesį, atliekant kapinių kultūrologinius tyrimus, pastebėta, kad šalia vakarinio fasado esantis Sofijos Dubinskaitės-Jagminienės neoklasikinis paminklas pasuktas 45 laipsnių kampu pjedestalo ašimi. Antkapinis paminklas statytas 1914 m. Pietiniame fasade, prie tvorelės, yra XX a. pradžios deformuotas kaltinis metalinis kryžius. Galima prielaida, kad deformacija gauta koplyčios statymo metu. Tai leidžia manyti, kad koplyčia statyta tarp 1915-1926 m.^[2] Ją statant nukentėjo ir dalis kapinių įrangos. Dar ir dabar netoli įėjimo laiptų yra du tašyto granito fragmentai, neabejotinai turėję funkcinę paskirtį.

Koplyčios remontas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant objektą apsaugoti nuo vandalų, vietos pedagogo Antano Juškos rūpesčiu, koplyčios viduje buvo užmūrytas įėjimas į rūsį. Karo metais koplyčios laidojimo kriptos buvo išniekintos, ieškota brangenybių.

1991 m. Betygalos apylinkės viršaitė Gema Račienė Kauno paminklų restauravimo–projektavimo institutui pateikė paraišką–užsakymą koplyčios pilno restauravimo projekto parengimui. Šį užsakymą vykdė architektė J. Zaleckienė. 1992 m. buvo parengtas projektas. Pasiūlyta neatidengti laidojimo kriptų, nes tam reikėtų didelių lėšų privalomiems archeologiniams tyrimams. Buvo reikalaujama, kad vykdant tvorelės pamatų atstatymo darbus, nebūtų mechaniškai pažeisti kriptų skliautai ir galinės sienos. Darbus privalėjo stebėti archeologas.

1995 m. koplyčios remontui buvo skirti 60 000 Lt.^[2] Projektas buvo paruoštas, bet ilgą laiką nerealizuotas. Koplyčią pradėta restauruoti tik 2005 m. Konkursą atlikti tvarkomuosius darbus laimėjo M. Pikelio firma „Stagrema“. Atliktų darbų vertė siekė virš 65000 Lt.^[2]

2009 m. su Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigu klebonu Viktoru Aukštakalniu (1958–2014) buvo aptariamas tolimesnis koplyčios panaudojimo klausimas. Vienas iš pasiūlymų – koplyčioje įrengti Betygalos kapinių metalo plastikos ekspoziciją.^[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia 4,3 x 5,1 m dydžio, 14,2 m aukščio, bokštas - 25 m. Ji stovi virš didesnio už ją laidojimo rūsio. Įėjimas į rūsį užmūrytas. Lakoniškų formų pastato išorėje dominuoja asimetriškai prie navos kampo priglaustas lieknas aštuonkampis, minaretą primenantis bokštas, paryškinantis pastato grakščias formas. Statinys turi neogotikos stiliaus bruožų.

Rūsio kairėje (rytinėje dalyje) buvo išmūrytos kriptos, kurios išėjo už rūsio teritorijos. Plotas virš kriptų (4,90 x 2,40 m) aptvertas metaline – mūrine tvorele. Tvorelės metalinės dalies aukštis – 1,1 m.