Ariogalos šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

55°15′58″š. pl. 23°28′03″r. ilg. / 55.2660°š. pl. 23.4676°r. ilg. / 55.2660; 23.4676

Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Ariogalos šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Raseinių
Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Ariogala
Adresas	Taurupio g. 3
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1939 m.

Ariogalos šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ariogaloje. Istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų.

Parapijoje yra Ariogalos Daugirdų ir Partizanų koplyčios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji Ariogalos bažnyčia pastatyta apie 1416 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva. Jai 1542 m. dovanota jurisdika miestelyje, 7 šeimos, 3 neapgyvendinti žemės sklypai, kuriuose vėliau įsikūrė Kunigiškių kaimas. 1547 m. bažnyčia atstatyta. XVI a. veikė parapinė mokykla.

Zigmantas Vaza 1609 m. įsakė Ariogalos tijūnui Sebastijonui Kęstortui baigti statyti ir remontuoti Ariogalos bažnyčią, mat ji prieš keletą metų pastatyta, tačiau esanti be stogo ir pūvanti. Bažnyčia 1690 m. sudegė, apie 1726 m. atstatyta. Ji 1807 m. vėl sudegė, 1813 m. atstatyta.

1852 m. bažnyčia pailginta. Poetas kunigas Anupras Jasevičius bažnyčioje 1863 m. perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai ištremtas, 1884 m. grįžo į Ilūkstę (Latvija). Vartotojų draugijos patalpose 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla.

1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Bažnyčia 1915 m. sudegė. Pamaldos laikytos kitame mūriniame pastate. Kunigo Antano Simanavičiaus rūpinimusi, parapijiečių ir kitų aukomis 1926–1939 m. pagal šveicaro architekto Pejerio (Peyer) projektą, vadovaujant Graudui ir Pukiui,^[1] pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (kaip architektas taip pat nurodomas Vladimiras Dubeneckis). Ją 1939 m. konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.