Andinis kondoras

Vultur gryphus

Andinio kondoro (Vultur gryphus) suaugęs patinas

Andinio kondoro (Vultur gryphus) suaugusi patelė

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Naujojo pasaulio grifai ( Cathartiformes)
Šeima:	Amerikiniai grifai ( Cathartidae)
Gentis:	Andiniai kondorai ( Vultur)
Rūšis:	Andų kondoras ( Vultur gryphus)

Binomas

Vultur gryphus
Linnaeus, 1758

Andinių kondorų (Vultur gryphus) paplitimas
(geltona spalva)

Andinis kondoras (Vultur gryphus) – amerikinių grifų (Cathartidae) šeimos plėšrusis paukštis.

Paplitimas

Reti, laisvėje priskaičiuojama apie 10 000 subrendusių ir nesubrendusių individų ir populiacija iki šiol nesustabdomai mažėja. Andiniai kondorai paplitę Pietų Amerikoje esančiuose Anduose.

Apibūdinimas

Tai stambiausias Vakarų pusrutulio skraidantis paukštis bei stambiausias plėšrusis paukštis. Patinėliai už pateles stambesni, jie sveria 11–15 kg, patelės 8–11 kg. Kūno ilgis 100–142 cm, išskleistų sparnų plotis 270–330 cm.

Elgsena

Gali pakilti į 5500 m aukštį. Minta dvėseliena, gerokai rečiau kiaušiniais ir paukščių jaunikliais. Lizdą suka kalnų klifuose. Per dvejus metus peri vieną kartą. Deda vieną kiaušinį, kurį peri 54–58 dienas. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Jaunikliai subręsta būdami 5–8 metų.

Amžius

Tai viena iš ilgaamžių paukščių rūšių. Natūraliai laisvėje išgyvena apie 50 metų, ilgiausiai iki 60, o nelaisvėje yra žinomas atvejis, kada andinis kondoras išgyveno maždaug iki 75 metų^[1].

Simbolika

Andinis kondoras yra Bolivijos, Kolumbijos, Peru, Ekvadoro, Čilės ir Argentinos nacionalinis simbolis. Jis svarbus kalnų tautų folklore. Daug turistų susirenka prie Kolkos kanjono (giliausio pasaulyje) stebėti kondorų skrydžių.