Kolkos kanjonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kolkos kanjonas (isp. Cañon de Colca, keč. Qullqa qhichwa) yra gilus kanjonas Peru Anduose apie 100 km į šiaurę nuo Arekipos. Gylis nuo kranto iki upės dugne – 1200 m. Gylis nuo šalia esančių kalnų iki dugno – 3200 m.

Kolkos kanjonas Gineso rekordų knygoje vadinamas giliausiu pasaulio tarpekliu, tačiau apie jį tik nedaugelis žmonių yra girdėję, nes tai – atsiskyrusi nuo viso pasaulio Andų vietovė.

Netoliese, Peru vietovėje, vadinamoje Ugnikalnių slėniu, išsibarstę po visą slėnį stūkso virš 100 užgesusių ugnikalnių kūgių, kai kurie jų 300 m aukščio, primenantys Mėnulio kraterius. Tūkstančiai baltų lauko riedulių guli Toro Muerte – karštoje smėlingoje dauboje, įsiterpusioje tarp Ugnikalnių slėnio ir Ramiojo vandenyno. Daugelyje šių riedulių išraižytos geometrinės figūros, saulės diskai, gyvatės, lamos, žmonės.

Šiuose atšiauriuose kalnuose šimtus metų gyveno žmonės, kalnų papėdėse auginantys javus ir laikantys lamas. Save jie laikė atsikėlusiais iš apsnigto kūgio pavidalo Koljagvatos ugnikalnio. Save jie taip pat vadino švento kalno vardu – koljagvais.

Ne tik paukščių, bet ir gyvūnų dvėsena minta didysis Andų kondoras. Tačiau maitos šiuose kalnuose ne visuomet užtenka, todėl ir kondorams, nors ir kokie nepažeidžiami jie atrodytų, gyvenimas šiose vietovėse būna sunkus.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]