Aluotos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aluotos
[[Vaizdas:|270px]]
Aluotos
Aluotos
Koordinatės 55°43′19″š. pl. 25°16′48″r. ilg. / 55.722°š. pl. 25.280°r. ilg. / 55.722; 25.280 (Aluotos)Koordinatės: 55°43′19″š. pl. 25°16′48″r. ilg. / 55.722°š. pl. 25.280°r. ilg. / 55.722; 25.280 (Aluotos)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šimonių seniūnija
Gyventojų (2021) 28
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ãluotos
Kilmininkas: Aluotų̃
Naudininkas: Aluotóms
Galininkas: Ãluotas
Įnagininkas: Aluotomìs
Vietininkas: Aluotosè
Istoriniai pavadinimai rus. Олоты

Aluotos – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 2,5 km į pietvakarius nuo Adomynės, 9 km į rytus nuo Šimonių, Šimonių girios šiauriniame pakraštyje. 1 km į pietus nuo kaimo šalia girios yra Aluotų piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aluotų dvaras minimas nuo 1555 m. (XVI a. minimi bajorai Skopai ir Lvovičiai)[2]. 1597 m. Aluotas testamentu dukrai Ievai užrašė Ukmergės stalininkas Danielius Lvovičius. Vėliau dvaras buvo nuolatos perpardavinėjamas, savininkais buvo Jonas Stanislovaitis, bajorė Polonija Levanienė (nuo 1600 m.), Dobrogorstas Pristanovskis, Antanas Mafonas (nuo 1614 m.), Čapskiai (nuo 1615 m.), kurie bylinėjosi dėl likusių žemių su Kosakovskiais. 1662 m. dalis Aluotų atiteko Elzbietai Tyzenhauzaitei-Pliaterienei. 1667 m. savininku minimas Andrius Pliateris.

XVIII a. Aluotų ir Aluotėlių dvarus valdė Jonas Liudvikas Pliateris, vedęs Liudviką Pliaterytę, o nuo 1775 m. valdos priklausė Emerencijai Pliaterienei. 1783 m. Pliateriams pasidalinus valdas, Aluotos ir Aluotėlės atiteko Daukūnų ir Sriūbiškių seniūnui Tadui Pliateriui. Aluotų dvaras, ir toliau priklausęs Pliateriam, buvo nuolat nuomojamas ar įkeičiamas.

1831 m. rusų valdžia valdas sekvestravo, kai buvo nuteisti Emilijos Pliaterienės pusbroliai Vladislovas ir Cezaris, aktyviai dalyvavę tų metų sukilime. Sekvestras greitai buvo panaikintas.

1845 m. dvaras atiteko iždui. Vėliau sujungtas su Svėdasų ir Sliepsiškio dvarais. Po liustracijos valstybinio dvaro centras perkeltas į Kunigiškius. 1866 m. panaikinus valstybinį dvarą, senajame dvaro centre buvę statiniai perduoti Aluotų kaimo bendruomenei, kurie XX a. pradžioje visiškai sunyko.

Kaimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžius Aluotose

Aluotų kaimas susiformavo po valstybinio dvaro liustracijos jo centrą išdalinus valstiečiams. Kaimas smarkiai nukentėjo einant frontui Pirmojo pasaulinio karo metu, vėliau gyventojus nuskurdino vokiečių ir bolševikų okupacijos.

1928 m. buvo atidaryta Aluotų pradinė mokykla.

Kaime gimė Jonas Jusis (rus. Юсис, Иван Францевич, 1891–1931), ČK darbuotojas, Felikso Dzeržinskio ir Josifo Stalino apsauginis. Apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu (1928). Mirė ir palaidotas Maskvoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191940 m. Šimonių valsčius
nuo 1995 m. Šimonių seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2021 m.
1855 m. 1869 m. 1902 m.[3] 1914 m. 1923 m.sur.[4] 1942 m.sur. 1959 m.sur.[5]
32 93 191 136 162 128 98
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
93 70 54 52 31 28 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. AluotosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 51 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.