Aluotų piliakalnis

Koordinatės: 55°42′28.2″ š. pl. 25°17′05.7″ r. ilg. / 55.707833°š. pl. 25.284917°r. ilg. / 55.707833; 25.284917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aluotų piliakalnis

Aluotų piliakalnio fragmentas
Aluotų piliakalnis
Aluotų piliakalnis
Koordinatės
55°42′28.2″ š. pl. 25°17′05.7″ r. ilg. / 55.707833°š. pl. 25.284917°r. ilg. / 55.707833; 25.284917
Vieta Kupiškio rajonas
Seniūnija Šimonių seniūnija
Aukštis 20-22 m
Plotas 25x35
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1969
Registro Nr. A536P / 5289 / AR571

Aluotų (Druskių) piliakalnis arba Druskių piliakalnis – piliakalnis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Aluotų ir Druskių kaimų, Šimonių seniūnija. Pasiekiamas plentu Utena-Kupiškis (118), pirmuoju lauko keliu ties Druskių kaimu pasukus į kairę pitvakarių kryptimi, už 200 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, link pamiškėje esančios sodybos – iš viso 900 m. Nuo jos prie piliakalnio einama dešinesniu miško takeliu į šiaurės vakarus 350 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Iženos dešiniajame krante esančiame aukštumos kampe, Šimonių girios pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota pietryčių – šiaurės-vakarų kryptimi, 25 m ilgio, 35 m pločio. Jos pietrytiniame krašte supiltas 40 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. 3-3,5 m žemiau aikštelės visą piliakalnį juosia griovys 4 m pločio dugnu ir antras 130 m ilgio, 1,2 m aukščio nuo griovio, 8 m pločio pylimas. Šiaurės rytų pusėje už šio pylimo iškastas griovys 2 m pločio dugnu, už kurio supiltas trečias 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas 0,7 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.[1] Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs tankiomis eglėmis.

Visose piliakalnio papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta gargažių.

Archeologiniai žvalgymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. Lietuvos Istorijos instituto Archeologijos skyriaus išvykos metu aptiktas titnaginis atkraštinis kirvis, pagamintas iš masyvios nuoskalos. Viena kirvio pusė yra su titnago žieve, kitoje matyti ties ašmenimis, nuoskalos vidinėje pusėje, kuprelės žymė. Kirvio ašmenyse iš abiejų pusių nuo darbo pasilikusios išskalėlės. Kirvis – 7,7 cm ilgio, plotis, ties ašmenų galais – 6,8 cm, išlenktų ašmenų ilgis – 10,2 cm, kirvio įtvaros plotis – 2,3 cm. Šalia kirvio aptikta smulkių lygiu paviršiumi puodo šukelių, kurių molio masėje yra grūsto granito. Ištyrus 1,5x1,5 m. dydžio šurfą, ryškesnio kultūrinio sluoksnio neaptikta.[2]

Piliakalnio apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą, 1992 m. įregistruotas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 5289) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai

Kerelių piliakalnis 16 km
Bugailiškių piliakalnis 5 km
Vaduvų piliakalnis 12 km
Obonių piliakalnis 7 km
Alsetų piliakalnis 18 km
Rudžių piliakalnis 16 km
Bijeikių piliakalnis 27 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Juodonių piliakalnis 9 km
Šeiminiškėlių piliakalnis 21 km Kartakalnis 15 km Užpalių piliakalnis 21 km


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 27-28 (12)
  2. Algirdas Girininkas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 1998 ir 1999 m., P. 515–516.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.141
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928. (92 – Alotai, 123 – Druskiai)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]