Alsėdžių paminklas partizanams

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Alsėdžių paminklas partizanams
Alsėdžių paminklas partizanams 2014.JPG
Tipinių atminimo ženklų kompozicija partizanų laidojimo vietoje Alsėdžiuose (2004 m.)

Alsėdžių paminklas partizanams
Koordinatės
56°01′42″š. pl. 22°02′55″r. ilg. / 56.028446°š. pl. 22.048703°r. ilg. / 56.028446; 22.048703Koordinatės: 56°01′42″š. pl. 22°02′55″r. ilg. / 56.028446°š. pl. 22.048703°r. ilg. / 56.028446; 22.048703
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Alsėdžių seniūnija
Aukštis 1,6 m
Plotas 0,2 ha
Naudotas Pastatytas 2004 m.

Alsėdžių paminklas palaidotiems partizanams atminti yra šiaurės rytinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alsėdžiuose (Alsėdžių seniūnija), miestelio pietvakarinė dalis, 0,2 km į vakarus nuo Telšių gatvės tilto per Sruojos upelį.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklinę kompoziciją sudaro 3 trys tipiniai atminimo ženklai, iš kurių pirmasis yra priešakyje, o kiti du stovi vienoje linijoje už jo. Atminimo ženklai betoniniai, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje, įmontuoti į apskritą betoninį cokolį, įbetonuoti žemėje, dažyti baltais dažais. Visų ženklų visose trijose plokštumose yra įgilinti memorialiniai užrašai, paryškinti baltais emulsiniais dažais.

Pirmasis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „ŽEMAIČIŲ / APYGARDOS / ALKOS IR ŠATRIJOS / RINKTINIŲ / PARTIZANŲ / UŽKASIMO VIETA / 1944-1953“; dešiniajame fasade: „ALSĖDŽIŲ KUOPOS / BŪRIŲ VADAI / KAZIMIERAS / BERŽANSKIS / KĘSTUTIS / 1899-1949 / VLADAS GENDVILAS / DAKTARAS / 1924-1947 / ALKOS RINKTINĖS / APSAUGOS BŪRIO / VADAS / ANTANAS / MONKAUSKAS / SIAUBAS / 1916-1947“; kairiajame fasade: „SEDOS KUOPOS / VADAS / VYTAUTAS / RIMKŪNAS / TARZANAS / 1923-1946 / LLA TELŠIŲ / RAJONO VADAS / KAZIMIERAS / SRĖBALIUS / VIKRUOLIS / 1916-1947“.

Dešinysis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „IGNAS LUPEIKA / SUSIEDAS / 1923-1948 / ZOFIJA LUPEIKAITĖ / BRUKNĖ / 1926-1948 / ANICETA / NARMONTAITĖ / JOKŪBAS / 1927-1949 / JONAS NARMONTAS / BEŽDŽIONĖ / 1914-1947 / STASYS NORKUS / DARIUS / 1928-1947“; dešiniajame fasade: „ANTANAS / RANKAUSKAS / LAZDYNAS / 1915-1947 / JUOZAS TIREVIČIUS / TIGRAS / 1923-1947 / JUOZAPAS / ŽUTAUTAS / BELSKIS / 1922-1950 / VACLOVAS / ŽUTAUTAS / VALTERIS / 1920-1950“; kairiajame fasade: „BRONIUS POCIUS / ALUTIS / 1926-1950 / JUOZAS PRONSKUS / BRIEDIS / 1924-1948 / PETRAS PRONSKUS / BŪGNAS / 1921-1948 / LEONORA ZENĖ / PRONSKUTĖ / RAMUNĖ / 1933-1950“.

Kairysis tipinis atminimo ženklas: priekiniame fasade: „ALFONSAS / ARLAUSKAS CVIRKA / 1918-1947 / ANTANAS BERENIS / GENYS / 1919-1947 / PRANĖ BERENYTĖ / EGLĖ / 1924-1947 / PRANCIŠKUS / BUBELĖ / BERŽAS / 1922-1947“; dešiniajame fasade: „ONUTĖ DARGYTĖ / ŠATRIJA / 1924-1947 / EDVARDAS GAILIUS / ADJUTANTAS / 1921-1947 / ADOMAS GRIGUTIS / LAIVAS / 1930-1951 / NAPOLEONAS / KAUNACKIS / 1914-1945“; kairiajame fasade: „ZENONAS BUBELĖ / GENEROLAS / 1925-1947 / ALEKSANDRAS / BULAUSKAS / ČERČILIS / 1909-1948 / DANIELIUS / DARAČIUS / VILKAS / 1927-1948 / VYTAUTAS / DARAČIUS / TIGRAS / 1929-1949“.

Matmenys: tipinių atminimo ženklų aukštis – po 1,70 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alsėdžių partizanų laidojimo vieta

Po Antrojo pasaulinio karo Alsėdžių valsčiuje veikė Žemaičių apygardos Šatrijos (Telšių apskrities) ir Alkos (Mažeikių apskrities) partizanų rinktinės. MGB vidaus kariuomenės, MGB Telšių, nuo 1947 m. pabaigos – Plungės, apskrities skyriaus ir MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio bei Alsėdžių stribų 19441953 m. rengtų baudžiamųjų operacijų metu apylinkėje nukautų partizanų kūnus stribai parveždavo į MGB Alsėdžių valsčiaus poskyrio kiemą, jame ir miestelio aikštėje juos niekino, o vėliau užkasdavo miestelio pietrytiniame pakraštyje 1944 m. vokiečių kariuomenės iškastuose apkasuose.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis nustatyta, kad 19451951 m. šioje vietoje buvo užkasta mažiausiai 30 partizanų:

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizano Alfonso Norkaus–Žilvičio iniciatyva, padedant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, žuvusių Alkos ir Šatrijos rinktinių partizanų užkasimo vietoje buvo pastatyta ir 2004 m. rugpjūčio 29 d. atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija (autoriai: dizaineris Romas Navickas, architektė Viktorija Molienė).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 220. – L. 509–510, 515. – B. 1710. – L. 108. – Ap. 58, b. P-16737. – T. 1. – L. 237. – F. V-5, ap. 1, b. 6352. – L. 6. – B. 13989. – L. 1-1v.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Vyšniauskas. Dvaras prie Aleksandrijos. – Klaipėda, 2009. – P. 108–109
    Juozas Vyšniauskas. S. Daukanto giminaičiai Kaunackiai. – Žemaičių žemė, 2010. – Nr. 1. – P. 74
  2. Vladas Terleckas. Okupantų karas su savo aukomis. – Lietuvos žinios, 2013 m. lapkričio 15
    Vladas Terleckas. Okupantų karas su savo aukomis. – XXI amžius, 2014 m. sausio 10 d. – Nr. 2
  3. Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje. – Už Laisvę: neperiodinis „XXI amžiaus“ priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – Nr. 5
  • Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius: LGGRTC, 1999. – T.2 (A–J). – P. 82, 195, 255, 879. – 2002. – T. 2 (K–S). – P. 641, 1062. – 2005. – T. 2 (Š–Ž). – P. 171
  • Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3 (A–M). – P. 215, 284–285
  • Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje. Sudarytojai Kęstutis Kasparas, Meilutė Paulauskaitė. – Plungė, 2008. – P. 339 (K. Beržanskis), 345 (D. Daračius), 347 (A. Berenis)
  • Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 173

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]