Alsėdžių kapinių koplyčia

Alsėdžių kapinių koplyčia
Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Alsėdžiai
Adresas	Pušyno g. 12B
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XVIII a. pab.

Koplyčios interjeras

Alsėdžių Nukryžiuotojo Jėzaus kapinių koplyčia stovi Alsėdžių miestelio kapinėse, 0,7 km į pietus nuo Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios.

Kapinių viduryje stūksantis statinys kelis dešimtmečius buvo apleistas, virtęs sandėliu, užgriozdintas kapinių sargo rakandais. Koplyčia atšventinta 2010 m. po remonto darbų. Koplyčia tapo naudojama pagal paskirtį: Visų šventųjų dieną, antrąją Velykų dieną ir kitą dieną po Motinos, o taip pat – po Tėvo dienų čia aukojamos šv. Mišios už mirusius artimuosius. 2018 m. duomenimis, koplyčia nebuvo įtraukta į paveldo objektų registrą.

Restauratorių atradimas

2010 m. koplyčioje vyko remontas. Objektas buvo pasirinktas kaip medinio paveldo restauratorių praktinio seminaro vieta. Buvo uždengtas naujas skiedrų stogas, atnaujintas fasadas, restauruotos durys, langai, grindys. Remonto metu laukė ir istorinis netikėtumas bei išskirtinė sakralinė ceremonija. Koplyčioje surasta vėjarodė su įspausta 1797 m. data. Restauratoriams atidarius koplyčios altorėlio dangtį, rasta medžio ir akmens plokštė su lotynišku įrašu bei šventųjų Sulpicijaus ir Justino relikvijomis. Atverti plokštę buvo pakviestas Telšių vyskupas Jonas Boruta. Paaiškėjo lotyniško įrašo turinys: „Vyskupo Paliulionio įpareigojimu 1897 m. rugsėjo 13 d. atvykau ir nustatyta forma atšventinau koplyčią, įdėjau šventųjų relikvijas ir užtvirtinau tai Sedos bažnyčios antspaudu. Dekanas Jonas Tamošauskas." Vyskupas J. Boruta priminė, kad pagal padavimą koplyčia Alsėdžių kapinėse buvo pastatyta iš caro sprendimu nugriautos Kęstaičių šv. Roko bažnyčios rąstų. Caras esą liepęs rąstus vežti cerkvės statybai Skuode, tačiau žmonės nepakluso, dėl to buvo pralieta daug kraujo. Plokštės įraše liudijama, kad koplyčia Alsėdžiuose buvo perstatyta. Laikantis bažnytinių normų, panaudotas išniekintos bažnyčios dalis būtina peršventinti. Tai Alsėdžiuose ir buvo padaryta.

Tai, kad Alsėdžių kapinių koplyčia pastatyta naudojant Kęstaičių bažnyčios rąstus ir lentas, tarsi patvirtina viduje rastos tapytos lentos su augaliniais ornamentais, o altorėlyje kai kurios detalės paauksuotos - kapinių koplyčioms tai nebūdinga. Nelikę duomenų, kaip atrodė Kęstaičių bažnyčios altoriaus kryžius, tačiau Alsėdžių koplyčios altoriuje yra Marijos ženklų su lelijomis ir žvaigždėmis. Spėjama, kad šios detalės gali būti panaudotos ir iš Alsėdžių bažnyčios.

Istorija

Tvarkant koplyčios grindis po jomis nebuvo aptikta jokių laidojimų požymių, tad spėjama, jog koplyčia šioje vietoje pastatyta vos tik atidarius kapines, XVIII a. pabaigoje. Žinoma, kad žemės sklypas šioms kapinėms skirtas 1797 m. Remonto metu pasitvirtino spėjimai, jog koplyčia statyta iš anksčiau naudotų rąstų ir lentų. Ilgai buvo manyta, kad ji suręsta iš Kęstaičių bažnyčios liekanų, tačiau faktas, jog pastaroji nugriauta tik 1890-aisiais, leidžia manyti, kad medžiagos iš Kęstaičių į Alsėdžius buvo atvežtos tik prireikus perstatyti per šimtą metų apnykusį statinį. Manoma, kad pati pirmoji koplyčia galėjo būti pastatyta iš antrosios miestelio bažnyčios rąstų. Dabartinė ir jau trečioji Alsėdžių švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia buvo pastatyta 1793 m. Senoji bažnyčia dar kurį laiką stovėjo naujosios pašonėje, tačiau vėliau buvo nugriauta. Tad tikėtina, kad dalis jos medžiagų buvo panaudota kapinių koplyčiai statyti. Iš antrosios miestelio bažnyčios į koplyčią galėjo būti perkeltas ir nedidelis altorėlis, puošiantis koplyčią iki mūsų dienų. Tyrimai parodė, kad kadaise jis buvo labai puošnus, paauksuotas, o tai būdinga tik bažnytiniams altoriams. Spėjama, kad iš ten koplyčioje atsirado ir Nukryžiuotojo skulptūra, kažkada taip pat buvusi paauksuota, o pačiai koplyčiai suteiktas Nukryžiuotojo Jėzaus vardas.

Beveik nieko nežinoma ir apie tai, kam buvo naudota koplyčia, ar čia buvo šarvojami mirę parapijiečiai, aukojamos Mišios už mirusiuosius. Rašytiniuose šaltiniuose išlikę žinių apie koplyčioje slėptą uždraustą spaudą. 1890-1892 m. Alsėdžių vikaras Juozas Dargužis kartu su kunigu altarista Mykolu Šiuipiu slapta platino draudžiamą lietuvišką spaudą ir ją sėkmingai slėpė kapinių koplyčioje.

Vatikano dekretas

Koplyčioje pakabintas Apaštalinės penitenciarijos dekretas prot. N. 120/11/I, kurį 2011 m. pasirašė Didysis penitenciarijus, kardinolas Fortunato Baldelli:

„Apaštalinė Penitenciarija, siekdama pagausinti tikinčiųjų religinį gyvenimą ir sielų išganymą, atsižvelgdama į Jo Ekscelencijos Telšių Vyskupo Jono Borutos SJ prašymą, Šventojo Tėvo Benedikto XVI duotomis galiomis iš bažnyčios dvasinio lobyno mielai suteikia tikintiesiems įprastinėmis sąlygomis (sakramentinė išpažintis, eucharistinė Komunija ir Šventojo Tėvo intencija) Alsėdžių Nukryžiuotojo Jėzaus kapinių koplyčioje visuotinius atlaidus, kuriuos galima skirti taip pat tikintiesiems skaistykloje padėti, jei dalyvaus kokiose nors šventose apeigose ar bent pamaldžiai sukalbės Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą, titulinės šventės dienoje (Šv. Kryžiaus Išaukštinimas, rugsėjo 14 d.). / Šis raštas galios septynerius metus. Visi priešingi nuostatai negalioja. / Duota Romoje, Apaštalinės Penitenciarijos rūmuose 2011 m. vasario 19 d...“

Galerija

• 
  Apsidė
• 
  Vaizdas į balkoną
• 
  Vatikano dekretas koplyčioje

Nuorodos

• Alsėdžių kapinių koplyčia: dar ne visos paslaptys atskleistos Archyvuota kopija 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto.
• Žvilgsnis į nykstančius medinius Alsėdžių pastatus ir kapinių koplyčią^{[neveikianti nuoroda]}
• Alsėdžių kapinių koplyčios radiniai^{[neveikianti nuoroda]}