Aldona Puišytė
| Aldona Puišytė | |
|---|---|
| Visas vardas | Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė[1] |
| Gimė | 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiai |
| Tėvas | Kleopas Puišys |
| Motina | Petronėlė Ambrozaitytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Edvardas Grigaliūnas |
| Vaikai | Kęstutis Grigaliūnas |
| Veikla | poetė, eseistė, vertėja |
| Alma mater | 1955 m. Respublikinė Kauno medicinos mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Aldona Elena Puišytė (g. 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose, Jurbarko raj.) – lietuvių poetė, eseistė, vertėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1952 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1955 m. baigė Respublikinės Kauno medicinos mokyklos farmacijos specialybę. Nuo 1969 m. dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyr. moksline bendradarbe. Nuo 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime nominuota Nacionalinei premijai. Dalyvavo rezistenciniame pasipriešinime okupacijai, bendradarbiavo antisovietinio pogrindžio spaudoje. Suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sovietmečiu A. Puišytė pasirašinėdavo Elenos Aušraitės slapyvardžiu, bendradarbiavo antisovietinio pogrindžio leidinyje „Rūpintojėlis“. 1990 m. pirmame Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ nominuota Nacionalinei premijai. Parašė pjesių-pasakų lėlių teatrams, libretą operai „Kauko sakmė“. Vilniaus universiteto kiemo teatro režisierius Eugenijus Žukauskas pastatė misteriją „Įvardijimai ir sąskambiai“. Poezija versta į anglų, vokiečių, suomių, čekų, vengrų, estų, latvių, ukrainiečių, rusų ir kitas kalbas. Eilėraščių tekstais kompozitoriai sukūrė vokalinių ciklų, sonatų (išleista plokštelės), kantatų, baladžių, siuitų, kūrinių vaikų chorams (publikuota leidiniuose „Tai gražumas tėviškėlės“, „Ąžuoliukai“, „Mūsų mažiesiems“, „Po gimtinės ąžuolėliais“, „Dainų dainelė-91“ ir kt.). Dainų tekstai pelnė premijas: I premija už tekstą dainai chorinės dainos konkurse Juozo Gruodžio 100-čiui, dvi II premijos už tekstus dainų konkurse vaikams ir moksleiviams 1989 m. Išvertė įvairių poetų kūrybos, publikuota „Poezijos pavasario“ almanachuose ir žurnaluose.
Kūrybos kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„A. E. Puišytė yra itin įsiklausiusi į istoriją, pasiekusi istorijos asmeninio, likiminio išgyvenimo lygmenį. Istorinę poemą-kroniką „Įvardijimai ir sąskambiai“ (1985) gal labiausiai nuo cenzūros (ir ne tik) nukentėjusį poetės kūrinį laikyčiau aukščiausiu jos pasiekimu. Prieš tai dar buvo „Choralai gyvenimui ir žodžiui“ (1977), privertę jau anuo laiku mąstančiuosius apie poeziją suklusti – suklusti dėl moralinės pozicijos ir dėl formos, frazės, skambėjimo: „Tos liaunos linijos tarytumei lelijos tyliai šnara: „Gyvenime, aš svaigų tavo vyną trokštu gert iš tobulos taurės…“ Bendriausia prasme A. E. Puišytės kūryba yra meditacinė, susijusi su dvasinėmis būsenomis, apmąstymais, įsimąstymais <…> Meditacijų lauke poetė profesionaliai veikia skirtingais žanrais: klasikine elegija, bibline vigilija ar psalme, iš muzikos perimta rapsodija ar choralu, metaforiniu atodūsiu, aidu, laišku, rečitacija.“ – Viktorija Daujotytė
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Originalioji kūryba:
- Žalvario raktas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.
- Ledo mergelės: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1974.
- Sidabro varpelis: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1976.
- Kur meta plunksną vieversys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1978.
- Saulė ledo bokšte: pjesė. – past. Vilniaus „Lėlės“ teatre, 1978.
- Po ąžuolu – šaltinis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
- Po lino žiedu: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Įvardijimai ir sąskambiai: poemos. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Juodoji karalaitė: pjesė. – pastatyta Kauno lėlių teatre, 1987.
- Neužmirštuolių skliautas: eilėraščiai ir poemos; rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1989.
- Vigilijos: eilėraščiai. – Kaunas, 1994.
- Šviesa pro erškėtį: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
- Atminties vainikas: eilėraščiai. – Kaunas: Atmintis, 1996.
- Atodūsiai tyloje: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1996.
- Tėvelio sodai: eilėraščiai vaikams; rinktinė. – Vilnius: Vyturys, 1998.
- Balsai ir aidai: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2001.
- Žodžio duona ir vynas: esė, straipsniai, interviu ir kt. – Vilnius: Mažasis vyturys, 2003.
- Po baltu angelo sparnu: eilėraščiai vaikams. – Panevėžys: E. Vaičekausko leidykla, 2004.
- Įsiklausyti: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2004.
- Palaimink žodį ir aidą: eilėraščiai ir poemos; rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2005.
- Baltojo Raitelio baladės: dviejų manuskriptų poema. – Kaunas: Atmintis, 2006.
- Trobelė po kadagiu: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Homo Liber, 2006.
- Aukso kalavijas ir karaliaus karūna: istorinė apysaka vaikams. – Vilnius: Homo Liber, 2008.
- Rinktiniai eilėraščiai: Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis Lankas, 2009.
- Begaliniam kely: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2010.
- Užburtas raktas: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Homo Liber, 2010.
- Ką gyvenimas įrašė: memuariniai užrašai, pokalbiai, straipsniai. – Vilnius: Vaizdų archyvas, 2013.
- Iš atminties manuskriptų: memuarai, eseistika, pokalbiai, rašytojų laiškai. – Vilnius: Vaizdų archyvas, 2017.
Vertimai iš vokiečių kalbos:
- A. Gelhar. Ateik, geguži mielas… Pasakojimai apie V. A. Mocartą. – Vilnius: Vaga, 1978.
- F. Hölderlin. Eilėraščiai. – Vilnius: Aidai, 1995.
- Novalis. Himnai Nakčiai. – Metai Nr. 3, 2008.
Vertimai iš rusų kalbos:
- S. Pogorelovskis. Matematikos šaly: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1974.
- S. Michalkovas. Būk pasiryžęs: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1976.
- A. Barto. Geraširdis Vova: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1978.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1986 m. – „Poezijos pavasario“ laureatė.
- 1994 m. – pirmosios premijos laureatė Čikagoje leisto žurnalo „Laiškai lietuviams“ konkurse už eseistiką.
- 2000 m. – Kauno miesto savivaldybės padėkos raštas už pasiaukojantį kūrybinį darbą.
- 2001 m. – „Poezijos pavasaryje“ įteiktas „Ūkininko patarėjo“ prizas už geriausią metų knygą „Balsai ir aidai“.
- 2005 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai.
- 2005 m. – nominuota Nacionalinei premijai.
- 2006 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija už eilėraščių ir poemų rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“.
- 2006 m. – Jono Aisčio premija už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje.
- 2005 m. – nominuota Nacionalinei premijai.
- 2006 m. – apdovanota Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui.
- 2007 m. – suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.
- 2008 m. – „Poezijos pavasary“ Kauno apskrities apdovanota už dvasingą, subtilią poeziją ir ilgametę kūrybinę veiklą.
- 2010 m. – „Poezijos pavasario“ metu įteikta dienraščio „Kauno diena“ premija.
- 2011 m. – Vieno lito literatūrinė premija.
- 2020 m. – Nešk savo šviesą ir tikėk