Albinas Grigaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Albinas Augustas Grigaitis (1893 m. balandžio 4 d. Skerpiejų kaime, Lankeliškių vls., Vilkaviškio apsk.1968 m. lapkričio 1 d. Lemonte, JAV) – gydytojas, pirmosios Lietuvoje Varėnos džiovos sanatorijos įkūrėjas ir direktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Marijampolės gimnaziją studijavo mediciną Maskvos universitete. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas studijas nutraukė. Pokaryje grįžęs į gimtąją šalį, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, jam buvo suteiktas karininko laipsnis. 1922 m. patvirtintas Kauno karo ligoninės etatiniu gydytoju. 1923 m. užbaigė medicinos studijas Kauno universitete, tais pačiais metais suteiktas kapitono laipsnis. Klaipėdos sukilimo metu tarnavo karo gydytoju, per kariuomenės vasaros manevrus – teikė medicinines paslaugas Varėnos poligone, 1927 m. išleistas į atsargą.

1927 m. rugpjūčio 1 d. Glūko kaime, prie Varėnės upės išlikusiose Rusijos imperijos kariuomenės Varėnos poligono karininkų poilsio patalpose įsteigė pirmąją šalyje Valstybinę džiovininkų sanatoriją. 1931 m. netoliese stovėjusioje uždaryto Užnemunės geležinkelio Artilerijos stotyje atidarė dar vieną korpusą – Kauno ligonių kasų džiovininkų sanatoriją „Dainava“. Valstybinė sanatorija turėjo 50 lovų, o antroji – Kauno ligonių kasoms priklausiusi – dar apie 100–150 lovų. Vienoje iš salių, su Varėnos mokytojo Andriaus Ryliškio pagalba, pacientams buvo ruošiami kultūriniai renginiai. Be pastatų džiovininkų gydymo įstaigai buvo priskirta 27,5 ha pušyno ir 2,3 ha dirbamos žemės, pacientams taip pat buvo galima maudytis netoliese tyvuliuojančiuose Glūko ir Varėnio ežeruose.

Jungtinė sanatorija veikė iki 1944 m. vasaros, išskyrus keliolikos mėnesių nušalinimą 1940–1941 m., visą šį laikotarpį medicinos įstaigai vadovavo A.Grigaitis. Gydytojas buvo mažakalbis, priėmimų metu su sanatorijos pacientais bendraudavo gestais – ranka parodydavo: atidaryti burną, atsisėsti ant kėdės ir t. t. 1930 m. jis vedė vyr. seselę Jadvygą Gurauskaitę. Gimė sūnus Algirdas (1930–1999), užaugęs tapo elektros inžinieriumi, meniškomis nuotraukomis iliustruodavęs išeivių spaudą.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, prie Lietuvos artėjant frontui, A.Grigaitis su šeima pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį. Amerikiečių kariuomenės okupuotoje zonoje 1948 m. jam patvirtino gydytojo kvalifikaciją. A.Grigaitis kartu su žmona karo pabėgėlėms lietuvėms organizavo medicinos seserų kursus, sunkiomis pokario sąlygomis gydė tautiečius. Iki mūsų dienų išliko jam įteikta žinomo smuikininko Izidoriaus Vasyliūno raštiška padėka už išgelbėtą sūnelio Vytenio Vasyliūno gyvybę, kuris užaugęs taip pat tapo garsiu muzikantu. Kiek vėliau Grigaičių šeima persikėlė į JAV. Pastarojoje šalyje gyd. Albinas Grigaitis iki pat išėjimo į pensiją dirbo Niujorko Šv.Kotrynos ligoninėje.

Dar gyvendamas Dzūkijoje susidomėjo liaudies medicina ir fitoterapija. Šiomis temomis paskelbė straipsnių išeivių medikų spaudoje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Grigaitis. Vaistingieji augalai Lietuvos liaudies medicinoje // Lietuvių gydytojų biuletenis 1968 Nr. 1, p. 14–16
  • A. Grigaitis. Lietuvių liaudies medicina // Lietuvių gydytojų biuletenis 1968 Nr. 3, p. 101–103; 1968 Nr. 4, p. 138–141; 1969 Nr. 1, p. 15

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]