Glūko geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°16′58″š. pl. 24°33′17″r. ilg. / 54.282664°š. pl. 24.554822°r. ilg. / 54.282664; 24.554822

Glūko geležinkelio stotis
Glūkas train station, 2016.jpg
ŠalisLietuva
GyvenvietėGlūkas
GeležinkeliaiUžnemunės geležinkelis
Atidaryta~1895 m.
Vandens bokštas, perdirbtas į poilsio patalpą

Glūko geležinkelio stotis (dar žinoma kaip Artillerijskaja arba Artilerija) – Užnemunės geležinkelio stotis Glūke, pastatyta apie 1895 m. 1926 m. nutraukus traukinių eismą, stoties pastatas naudotas įvairiais tikslais iki 1989 m. 1993 m. geležinkelio stoties pastatų kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 12201.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1881 m. Rusijos imperijos valdžia šiauriniame Senosios Varėnos pakraštyje, kairėje Varėnės upės pusėje, įkūrė Vilniaus karinės apygardos kariuomenės vasaros pratimų stovyklą (lagerius) su medinėmis kareivinėmis ir dviejų aukštų karininkų klubo pastatu. Dešinėje Varėnės pusėje įrengtas 7 x 4 km artilerijos poligonas. Maždaug tuo pačiu metu buvo pradėtos Alytaus tvirtovės statybos. Susisiekimui tarp tvirtovės ir poligono apie 1895 m. buvo įrengta geležinkelio atkarpa, jungusi Alytų su Varėna (tuomet vadinta Orany), pastatytas Glūko geležinkelio stoties pastatų kompleksas su vandens bokštu ir perpumpavimo stotimi prie Varėnio ežero. Stotis pavadinta Poligon, bet greitai prigijo Artillerijskaja pavadinimas.

1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Varėna atsidūrė Lenkijos pusėje, o Glūko stotis – Lietuvos. Tokiu būdu Glūko geležinkelio stotis tapo galine geležinkelio atšakos stotimi Lietuvoje. 1923 m. pastačius geležinkelio jungtį ŠeštokaiKazlų Rūda, iki Glūko 19241926 m. kursuodavo traukiniai iš Kauno. Nuo 1924 iki 1927 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo. 1927 m. geležinkelių valdyba uždarė ir nugriovė medinį geležinkelio tiltą per Nemuną Alytuje (šioje vietoje stovi Baltosios rožės tiltas) ir demontavo geležinkelio liniją į Varėną.

1927 m. rugpjūčio 1 d. apie 3 km nuo Varėnos, buvusiuose rusų karininkų namuose daktaras Albinas Grigaitis įsteigė valstybinę tuberkuliozės sanatoriją. Po kelerių metų, 1931 m., ir Glūko geležinkelio stoties pastate įrengta tuberkuliozės sanatorija „Dainava“, kuriai taip pat vadovavo A. Grigaitis. Stoties pastatas su 40 ha žemės tuomet buvo išnuomoti Kauno miesto ligonių kasai. „Lietuvos aidas1937 m. rašė, jog sanatorijai naudojama geležinkelio stotis suremontuota menkai ir „sanatoriškos išvaizdos nė neturi“.[1] Antrojo pasaulinio karo metu kareivinių miestelis buvo sunaikintas, teritorija apaugo pušimis. Išlikusioje geležinkelio stotyje įrengtos gyvenamosios patalpos, vietoje vandens bokšto rezervuaro – patalpa poilsiui. 1952 m. stoties pastatą iš Geležinkelių valdybos nusipirko Varėnos miškų pramonės ūkis, kuris atliko pastato rekonstrukciją ir jame įrengė patalpas Glūko girininkijai bei tris butus girininkijos darbuotojams. Girininkija pastate veikė iki 1989 m., kol buvo sujungta su Merkio girininkija.[2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]