Adomas Sketeris
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius
Adomas Sketeris (1859 m. gruodžio 26 (14) d. Noreikoniuose, Kauno gubernija, Rusijos imperija – 1916 m. gegužės 2 (balandžio 19) d. Maskvoje, Rusijos imperija) – Lietuvos gydytojas, knygnešys, literatas ir visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ūkininkų Adomo ir Marijos Sketerių šeimoje. Sesuo Konstancija (vėliau ištekėjusi už kalbininko Jono Jablonskio) tapo literate, brolis Laurynas – ūkininku, taip pat bendradarbiavusiu laikraštyje „Aušra“. Sesuo Petronėlė (Rumpienė) liko ūkininkauti gimtajame krašte.
Adomas Sketeris (jaunesnysis) mokėsi Slucko gimnazijoje, kaip evangelikų reformatų tikėjimo atstovui Slucke jam buvo suteiktas bendrabutis ir paskirta stipendija. Po to studijavo mediciną Maskvos universitete, dalyvavo Maskvos lietuvių studentų slaptos draugijos veikloje. Suartėjo su rusų narodnikais–liaudininkais.
Po baigimo atsisakė pelningos gydytojo karjeros didesniame mieste ir grįžo darbuotis į Žeimelį (šiame mieste praleido 24 metus), 1913–1915 m. gyveno Papilyje. Nutolo nuo kairiųjų liaudininkų revoliucinių pažiūrų, įsitraukė į nacionalinį išsivadavimo judėjimą, tapo lietuviškų laikraščių bendradarbarbiu ir rėmėju. Nuo 1883 m. rašė į „Aušrą“, „Varpą“ ir „Ūkininką“. Buvo išrinktas į Literatiškąją komisiją, kuri rūpinosi medžiagos uždraustai lietuviškai spaudai teikimu. Dalyvavo varpininkų veikloje, važiuodavo į suvažiavimus.
Susipažino ir bendravo su to meto negausiais lietuvių inteligentais: švietėju Stanislovu von Goesu iš Medvilionių dvaro, publicistu Matu Slančiausku, kuris pas A.Sketerį laikydavo dalį savo užrašų. Gydytojas ne tik rūpinosi pacientų sveikata, bet ir dalyvavo Lietuvių mokslo bei Atgajos draugijose. 1895 m. kartu su teisininku Motiejumi Lozoraičiu Mintaujoje norėjo leisti savaitraštį „Artojas“, bet leidimo negavo. Buvo įtariamuoju Liudo Vaineikio byloje, už caro santvarkai priešiškos literatūros platinimą nuteistas dvejiems metams tremties į Pskovą. Bausmę sušvelninus, A.Sketeris 1903 m. grįžo į Kauno guberniją. Jis ir toliau rėmė varpininkus, šelpė neturtingus moksleivius.
Aodomas Sketeris žinomas ir kaip literatas: jis parašė pluoštą eilėraščių, apsakymų bei publicistinių straipsnių. Pasirašinėjo D–ro Baltušio ir kt. slapyvardžiais. Jo pjesė „Iš tamsos į šviesą“ pirmą kartą buvo suvaidinta Steigviliuose, o 1905 m. gruodžio 3 d. Vilniuje Lietuviško vakaro metu „Vilniaus kanklės“ parodė šį kūrinį gubernijos sostinės žiūrovams.[1] Adomo Stuobrio vardu Rygoje išleido lietuvių kalbos vadovėlį, kurio stilistikos skyriuje aptariamas kalbos teisingumas, aiškumas ir grynumas. Dėl vadovėlio menko populiarumo jame pasiūlyti lietuviški terminai neprigijo.[2] Tilžėje išspausdino švietėjiško pobūdžio knygelę apie choleros profilaktiką.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas į Rusijos armiją. Kartu su evakuacijoje atsidurusia žmona akušere Ona Didžiulyte-Skėteriene Jaltoje 1915 m. atidarė sanatoriją džiova sergantiems lietuviams pabėgėliams. Susirgęs Adomas Sketeris mirė Maskvoje.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaip atsiginti nu koleros ir kiti naudingi skaitymai. – Tilžė, 1893. – 31 p. (Su Stasiu Matulaičiu ir kt.)
- Vakaras Tilviko pirktelėje. – Tilžė, 1894. – 15 p.
- Ant nakvynės. – Tilžė, 1894. – 16 p.
- Kalbamokslis lietuviszkos kalbos. – Ryga, 1906
- Iš tamsos į šviesą / parašė A. S–IS. – Vilnius, 1913. – 32 p.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vardas ir pavardė įrašyti knygnešių atminimo lentoje prie buvusios Linkuvos gimnazijos
- Noreikoniuose, prie buvusios sodybvietės atidengtas Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams skirtas ąžuolinis stogastulpis.[3] Ten pat tebeauga Adomo Sketerio gimimo garbei tėvų pasodintas ąžuolas.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Romualdas Deltuvas. Lietuvybės gaivinimo Vilniuje pėdsakais, arba Kas yra lietuviško teatro tėvas (II) // literaturairmenas.lt Archyvuota kopija 2018-09-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vincentas Drotvinas. Ar lietuviški leksikologijos terminai?
- ↑ Stogastulpis Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams Nereikonių kaime // pasvalia.lt
- ↑ Lina Rušėnienė. Ypatingas medis pasvaliečius verčia dairytis plačiau // panskliautas.lt Archyvuota kopija 2018-09-09 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Budrys M. Lietuviai gydytojai – aušrininkai: Adomas Sketeris // Medicina (JAV). – 1983, nr. 2(62)
- Būtėnas J. Vinco Kudirkos bendražygiai. – Vilnius, 1993
- Dubikaitytė L. Grūžių parapija. // Užaugau Pasvaly. – 1997
- Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003