Petras Kriaučiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Kriaučiūnas
Petras Kriaučiūnas iš epaveldas.lt.jpg
Gimė: 1850 m. rugsėjo 16 d.
Papečkiuose, dab. Girėnai, Kaupiškių valsčius
Mirė: 1916 m. sausio 20 d. (65 metai)
Jaroslavlyje, Rusija
Veikla: knygnešys, mokytojas, varpininkas
Alma mater: Varšuvos universitetas

Petras Kriaučiūnas (slapyvardis Kazimiero sūnus, 1850 m. rugsėjo 16 d. Papečkiuose, dab. Girėnai, Kaupiškių valsčius1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje, Rusija, kapinės neišlikusios) – Lietuvos mokytojas, knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Baigė Vištyčio pradinę mokyklą, 18631871 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1871–1875 m. Seinų kunigų seminarijoje. 1875–1879 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Peterburge pažintis su tuo metu studijavusiais Kazimieru Jauniumi ir Silvestru Gimžausku turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai.

Nenorėdamas dirbti Mogiliavo arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus Varšuvos universitete ir gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje. Čia dėstė lotynų ir lietuvių kalbą. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo lietuviškų knygų, tarp jų Peterburge išleistus Kristijono Donelaičio raštus, naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti.

Pasirodžius „Aušros“ laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie 200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje Suvalkijoje. „Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš Virbalio, parsivežti lietuviškos spaudos į Mažąją Lietuvą vykdavo pats. Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai Adomas Grinevičius, Simonas Norkus, Antanas Radušis, Jonas Kriaučiūnas ir kiti.

Dalyvavo pirmajame varpininkų susirinkime, redagavo „Varpo“ straipsnius. Buvo Marijampolėje įsikūrusios Sietyno draugijos narys. Kazio Griniaus duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų). Bendradarbiavo, o vėliau ir padėjo sunkiai sergančiam Vincui Kudirkai. Manoma, kad V. Kudirkos satyra „Cenzūros klausimas. Pasaka ne pasaka“ remiasi P. Kriaučiūno gyvenimo medžiaga. [1]

1887 m. buvo atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu. 1889 m. sausio 30 d. paskirtas Plokščių (Šakių raj.) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus. 1889 m. vedė Petro Armino našlę Sofiją Zalevskaitę-Arminienę. 1899 m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į Marijampolę, dirbo advokatu. 1906-1914 m. vėl Marijampolės gimnazijos mokytojas. Pirmojo pasaulinio karo metu kartu su gimnazija pasitraukė į Rusiją, apsigyveno Jaroslavlyje. [2]

Mokėjo lietuvių, lotynų, graikų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbas. Jo vardu pavadinta Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė mokykla.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. - Kaunas: Šviesa, 1990. - 432 psl.
  2. http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/P_Kriauciunas.htm